Bučiniai

  • Pirmas meilės bučinys

    Ištrauka iš Dž. Bairono „Pirmas meilės bučinys”

    Šalin, kliedesiai skystapročių pamaivų,
    Rimuotų kvailysčių ir meno pilni!
    Svaiginančios meilės alsavimą gaivų
    Pajusiu tik meilės pirmam bučiny.

    Tau daros koktu nuo saldžių pastoralių,
    Tau pykina širdį sonetai liūdni?
    Ugningo jaunatviško polėkio galią
    Pažinsi vien meilės pirmam bučiny.

    Jei gerosios mūzos tau priešintis ima,
    Jei tu su jomis vis rečiau sueini,
    Tau pats Apolonas neduos įkvėpimo:
    Ieškokis jo meilės pirmam bučiny.

    Bekraujį rašeivų surūgusių meną
    Lai giria davatkos ir lepšiai seni!
    Iš mano gi lūpų daina lai srovena,
    Užgimusi meilės pirmam bučiny.

    Laukai, piemenaičiai idiliško kaimo!
    Visa ta Arkadija jūsų švelni
    Manęs nebejaudina. Žemės palaimą
    Atrasiu tik meilės pirmam bučiny.

    Jūs sakote: sunkiai gyvenimas klojas,
    Kamuoja mus bėdos, vargai amžini…
    Bet jūs netikėkit, jog prarastas rojus:
    Jis gyvas dar meilės pirmam bučiny.

    Kai tu, o jaunyste, lyg sapnas praeisi
    Ir aistros seniai bus atvėsę many,
    Ilgai aš minėsiu, kiek džiaugmo kadaise
    Patyriau aš meilės pirmam bučiny!

  • Bučinys

    Bučinys –
    Kad prakalbėtum,
    Kai per daug slogi tyla.
    Bučinys –
    Kad patylėtum,
    Kai šneka nebemiela.

    Bučinys –
    Kad atsibustum
    Iš sapnų ir nebūties.
    Bučinys –
    Kad vėl užpūstum
    Žiburį…
    Labos nakties!

    Bučinys –
    Atskleidęs tiesą.
    Įspėjimo bučinys,-
    Kad žinotum, jog išblėso
    Tavo židinio ugnis.

    Bučinys –
    Aistrų verpetas.
    Bučinys –
    Tyli versmė.
    Viešas pergalės paradas.
    Šventas aktas.
    Nuodėmė.

    Bučinys –
    Pasidavimas.
    Atspaudas:
    Tu kalinys!
    Bučinys –
    Šviesus žaidimas.
    Juodas judo bučinys.

    Bučinys –
    Bjauri vagystė.
    Ar gražiausia dovana.
    Nuoširdumas.
    Apgavystė.
    Meilės prievolė.
    Daina.

    Niekas bučinys.
    Ir viskas.
    Žmogų prikelia
    Arba
    Jį pražudo…
    Bučinys juk daugiareikšmis,
    Kaip kalba.

    2006 11 10

  • Pabučiavimas

    Pabučiavimas tavo buvo karštas ir
    trumpas,
    Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus
    kaip naktis-
    O galinga pagunda! – Ir šventieji
    suklumpa…
    Pabučiavimas tavo – pavogta
    kibirkštis.

    Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių
    lūpų –
    Jos išdegino žymę lig širdies
    gilumos!
    Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo –
    Ji kaip vergė prie tavęs dieną naktį
    rymos.

    Ne gyvatė įkando – karštos lūpos
    bučiavo!
    Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga
    šalna –
    Negaliu aš pamiršti… Nes žinau, kad
    ir tavo
    Visos mintys ir aistros – bendro
    laužo liepsna!

  • Pabučiavimas

    Pabučiavimas nuo meilės krintantis šešėlis,
    Pabučiavimas – užgęsusi šviesa,
    Tylioj tamsoj nugrimzdęs vėjas,
    Ankstyvą rytą iškritusi rasa.

    Nuo jo pabus užgęsus žarija,
    Jo šnabždesys iškaidys liūdaną rūką.
    Pabučiavimas tai įtempta sytga,
    Tai „Žemė Paslapčių“ apie kuria mūs mntys sukas.

  • Pabučiavimas

    Jis pasilenkia tarsi būtų
    Dėl priešaušrio kaltas,
    Ji pasistiebia lyg obely
    Voveraitę matytų.
    Atsiveria kiaulinės durelės,
    Raudonas spitrus vyriokas
    Zovada laukan išlekia.
    Suskaičiuoja statinius
    Kaimyno tvoroj
    (Šįmet dar liks nevedęs.)
    Varinius vartelius grakščiai atkelia,
    Vidun vagimi įslinkęs
    Kirkiną įmitusią šeimininkę.
    Trobos pasieniais pasitrina,
    Keliskart lubas
    Dešine perbraukia,
    Voratinklių neradęs
    Griebia sulos ąsotį,
    Neria savon pirkion,
    Dureles pagaikščiu užremia.

    – Matai, seni, jaunimas
    Lūpomis apsikabinti išmoko,
    Kam jiems dabar rankos?

  • Bučiuok – nebučiuok…

    Apkabinki mane ir karštai išbučiuok,
    Jeigu nori kad plyštų manoji širdis.
    Paskutinius jos dūžius tu suskaičiuok,
    Paklausyk, sielvartingai kaip plaka. Girdi?
    Pabučiuok, jei nelaimės labai man linki.
    Aš bučiuoti tave jau bijau… Jau bijau
    Vien dėl to, kad prislėgtų našta vėl sunki,
    Kad nebūtų širdy dar sunkiau. Dar sunkiau…
    Susipynė vėl mintys ir nuotaikos
    Ir kažkur upeliu nutekėjo jausmai…
    Tik dar liko mažytės gyvenimo nuotrupos.
    O kaip jas išgyvent – nežinau. Nežinau…
    Pabučiuok, jei dar nori šiek tiek surast
    Mano mirštančiai širdžiai nuodų.
    Tik mane tu dar kartą, tik kartą, suprask,
    Čia pamačiusi žodžius nuogus…
    Pabučiuok mane dar, jeigu nori bėdos.
    Aš savųjų jausmų kankinys – kalinys.
    Aš pakelti akių negaliu iš gėdos
    Ir iš skausmo širdy.
    Aš dabar kaip bjaurus pūlinys!..
    ——–
    Nebučiuoki manęs!.. Nebučiuoki manęs niekada!..
    Niekam tai jau dabar nepadės…
    Aš dabar: sudraskyta kraujuota žaizda,
    Iš kurios gal jau greitai gyvybė išblės…
    Nebučiuok eidama tik pro šal,
    Kad gėla niekam neslėgtų krūtinės.
    Tik paguosti galiu – tu nebūsi viena, –
    Tavo meilės nesenka šaltinis.
    Aš veidą atsukau likimo kirčiams,
    Tu nebučiuok mane pro ašaras sūrias…
    Nebus taikos, bet ir nebus prasmės kivirčiams
    Ir pasistenkime užmiršt dienas niūrias.
    … vėl bučinys… Tu vėl pasiaukoji
    Kaip per viduramžius ant laužo eidama.
    Atleisk, kad aš visas gėles jau sutrypiau po kojom
    Ir nebučiuok mane iš meilės alpdama…

1 2