Pabučiavimas tavo buvo karštas ir
trumpas,
Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus
kaip naktis-
O galinga pagunda! – Ir šventieji
suklumpa…
Pabučiavimas tavo – pavogta
kibirkštis.

Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių
lūpų –
Jos išdegino žymę lig širdies
gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo –
Ji kaip vergė prie tavęs dieną naktį
rymos.

Ne gyvatė įkando – karštos lūpos
bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga
šalna –
Negaliu aš pamiršti… Nes žinau, kad
ir tavo
Visos mintys ir aistros – bendro
laužo liepsna!