Pabučiavimas tavo buvo karštas ir
trumpas,
Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus
kaip naktis-
O galinga pagunda! - Ir šventieji
suklumpa...
Pabučiavimas tavo - pavogta
kibirkštis.
Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių
lūpų -
Jos išdegino žymę lig širdies
gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo -
Ji kaip vergė prie tavęs dieną naktį
rymos.
Ne gyvatė įkando - karštos lūpos
bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga
šalna -
Negaliu aš pamiršti... Nes žinau, kad
ir tavo
Visos mintys ir aistros - bendro
laužo liepsna!