Tolyn pašėlęs laikas lekia
Tolyn pašėlęs Laikas lekia.
Palaiminki gerumą, Laike,
Žmonių, kuriuos kasdien matau.
Tešviečia saulė Jiems skaisčiau,
Suteiki visa, ko Jiems reikia.
Ir Laike, dar tavęs meldžiu –
Atlygink jiems geru žodžiu.
Tolyn pašėlęs Laikas lekia.
Palaiminki gerumą, Laike,
Žmonių, kuriuos kasdien matau.
Tešviečia saulė Jiems skaisčiau,
Suteiki visa, ko Jiems reikia.
Ir Laike, dar tavęs meldžiu –
Atlygink jiems geru žodžiu.
Aukštai, tarp beržų,
šakom apkaišytas mėnulis
įlieja vidun
sidabro šviesos upokšnį.
Guliu ant naktų dėmėm
nutaškytų paklodžių,
liečiu tarp minučių
šliaužiančio laiko odą.
Tylu, tiktai laikrodžio
kalvėj stuksena plaktukas,
į seną gyvenimą kaldamas
naują vinutę.
2004 10 09
Paliulytė, Sonata. P. S.: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.
Prabėga laikas taip nejučia-
Kas sugrąžins jį vėlei čia?
Pražydo plukėm senelio barzda,
Nuriedėjo tyliai mamos veide
Lašelis rasos maža raukšlele …
Prabėgs vėl laikas taip nejučia-
Užges žvakelė, degus nakčia…
6b klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Su kiekviena diena
Saulė aukščiau pakyla,
Paukštis garsiau sučiulba
Ir medis suošia . Dusliau ir dusliau …
Su kiekviena valanda
Laimės daugiau pajunti,
Saulės daugiau išvysti.
Žengi pasaulin. Drąsiau ir drąsiau …
Su kiekviena minute
Daugiau vienatvės tau lieka,
Daugiau ir džiaugsmo jauti,
Ir draugą myli. Labiau ir labiau …
Su kiekviena sekunde
Sutiksi senas laikrodis,
Suošia jūros bangos,
Gyvenimas tęsiasi,
bet jo lieka mažiau ir mažiau …
4pb(8) klasė
“Žiburio” gimnazija
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Mes vis susapnuojam, kaip rudeniui lyjant,
Bėgam pievom saulėtom, žaliom,
Laiks nuo laiko visi įsimylim,
Ir mūs meilė pražysta dainom.
Mes taip norime būti laimingi,
Skrist su paukščiais aukštai danguje,
Kartais norime būti skirtingi,
Ir į foto įamžint save.
Mums gyvenimas rožėmis grįstas,
Einam juo ir mus bado spygliai,
Kas atspėsit greičiau šitą mįslę,
Kam dar šiandien gerai, kam blogai.
Eina dienos ir keičiasi laikas,
Laiką keičia sugriuvę stabai,
O gyvenime aš – kaip ir vaikas -,
Gyvenu, ir dėl to man gerai.
Susimąstyti neužtenka vietos,
Ir ši erdvė bekraštė per maža,
Kodėl aš gyvenu, vargstu ir niekas,
Nesikeičia, tik keičias ši diena.
10c klasė
“Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui