išgersiu taurę šilumos
pripildyta šviesos
apsvaigsiu nejučia
palietusi žvaigždes
pavogsiu rojaus gabalėlį
iš gyvybės sodo
plazda,plazda jo žiedai
delne,iš jaunystės lobio
vaikystė žaisti liko
su smuiku ateities vandenyne
jos muzikos pinama vainiką
padabinsiu spindesiu gėliu
iš mano balso stygų
ir užmigsiu pavirtusi drugiu
kol pragides rytas
nupraus verkiančia rasa
Skiriu Aušrai
Jaunystė-naujų išbandymų
Ir atradimų metas.
Labai gera žinoti,kai manai ,
Kad pasiekimai šie-
Jau galimybės, kurių retas
Kuris atsisakys,jei stovi
Ties slenksčiu,kurio net nematai…
Nepasveriam jėgų ir metam
Į ateitį visas viltis ,
Visai nebijome,kad kartais
Nebuvom ,kaip kad manėm ,
Tokie iškilūs,dideli.
O!Kokie puikūs tokie metai .
Išeik į kelią-nieko neklausyk.
Jaunystė-amžinas
Naujų vertybių ratas ,
Kurį privalome įsukti ,
Išbandyt…
2008
Dainuok jaunystę gruodyje ir sausy,
Dainuok, dainuok, kartos pūgų aidai–
Aš snaigės tirpstančių sapnų klausausi…
Mane gegužio šypsenoj radai–
Dabar žiema ir debesys gruodėja,
Dabar, dabar šalna net ant žvaigždžių–
Dainuok pavasarį pro iškankintą vėją
Ledinio nerimo. Audronašą girdžiu
Pro gruodą alkaną, šiaurėjantį staugimą
Vienatvės varpo, skurdo sopulių–
O visos dienos, iš šviesos užgimę,
Kalnais nueiti su jumis galiu,
Dainuok jaunystę gruodyje ir sausy,
Dainuok, dainuok, kartos pūgų aidai…
Kaip anksčiau, šią naktį
Girdžiu vėl tą patį
Į muziką, į mane
Į muziką, į mane
Bado adatą su siūlu
Batai neužrišti nukrinta
Su pirmuoju prakaitu
Į parketo dangą.
Į muziką, į mane
Į muziką, į mane
Skylė pradeda mažėti
Spalvotas pasaulis
Keliauja tiesiai į tave,
O išeina – muzika
Į muziką, į mane
Į muziką, į mane
Paskutinis adatos dūris
Susiūtasis sijonas
Apie ilgą amžių byloja,
Kaip kilnojos jaunos kojos,
O močiutė raukšles skaičiuoja…
…dar nepavargo.
LAISVA, ugninga, nežabota
Kliūčių, jaunyste, nežinai!
Į ateities žavingus plotus
Pirmyn veržiesi amžinai.
Kas tau išdrįs pastoti kelia?
Kas tau negalima atras?
Tave sparnai padangėn kelia
Prieš sūkurius ir prieš audras.
Tavęs negąsdina pavojai
Ir nesulaiko nė mirtis –
Viską pamynusiai po kojų
Žygiuoti – tavo paskirtis.
Eini, lyg užtvankas išvertę
Įtūžę srovės vandenų,
Ir šluoji visa, kas neverta,
Ir rauni viskį iš šaknų…
Veržiesi laimėn, grožin, gėrin
Visa jaunyste ir drąsa –
Tau vis skaisčiai akyse žėri
Vilties viliojanti šviesa.
Nešies krūtinėj meilės ugnį
Ir josios šilimą skleidi –
Žiedų, viršūnių ir bedugnių
Gilius atodūsius girdi.
Tau visata krūtinėj tvinksi,
Tu josios žiedas išdidus:
Greičiau palūši, nei palinksi,
Kovodama prieš pančius ir ledus.
Tai niekas, niekas tavo narso,
Jaunyste, nai nepažabos –
Tavo galybei, mostui, garsui
Nėra pasaulyje ribos…
Tu visada eini vis priekin,
Akis vis ateitin keli –
Gyvenimą ir mirtį niekint
Viena tu žemėje gali.
Laisva, ugninga, nežabota
Kliūčių, jaunyste, nežinai –
Į ateities žavingus plotus
Pirmyn veržiesi amžinai…
Grenoblis, 1941.9.11
„Be tėvynės brangios”, 1942 m.
Šilko virvele tavęs nerišiu –
Garsijai Markesui jos bereikia.
Avele švelnia nesiglaustysiu,
Kai kerai jaunystės nebeveikia.
Jei nutrūks virvelė, nevaikysiu
Avinėlio savo po šėlionių lanką.
Tegu jis, kartodamas vaikystę,
Sapnuose švelniu balsu aplanko.
Gal stipriau ją trūktelsiu prireikus,
Kad pajusčiau ilgesingą trauką.
Nebijau atrišti, pastūmėt kaip vaiką,
Kad ieškotum savo laisvės lauko.
Dar sugrįši lyg romus ėriukas
Prie virvelės, nors ir neprašysiu…
Tik staiga pajutome – virvelė trūko,
Ja jaunystės jau nebepririšim.