Spalvos

Žali laukai į tolį kviečia,
O medžių lapai šnara ženk.
Tik nestovėki vienoj vietoj,
Nusišypsok ir drąsiai eik.
Tavo likimas laukia ryžto
Pakanka klaidžiot žiniose.
Prasmė ir tikslas – tu išdrįski,
Juos pasirinkt ateis sėkmė.
Įsivaizduot net negali,
Kokia gerovė ateity.
Prasmė ir tikslas, tavo kredo,
Paimk, kas tavo jau seniai.
Tau reikia ryžto, ryžto, ryžto,
Ir laisvo laiko erdvėje,
Kad džiaugsmas iš širdies ištrykštų,
Kad rastum kelią savyje.
Puikybės kiautas toks nekaltas,
Tau net atrodo, kad nėra,
Tik štai todėl dažnai tau tenka,
Įrodinėt save.

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4

Gal tu žinai, o gal ir ne,
Atrasi tyloje save.
Esi tu angelas širdy,
Triukšme tu nieko nerandi.
Todėl sparnus išskleist gali,
Dangaus kai tylą pajunti.
Save pažint nėra sunku,
Ramybės reikia plaukt laivu.
Lyg laisvės baltas paukštis tu
Nebesutiksi jau vargų,
Jei eisi tu šviesos keliu…
Kodėl delsi, kodėl pyksti,
Kodėl dar vis tingi esi?
Tavo minčių juodų šarvai,
Kodėl taip gyveni aklai?
Tu Dievo dar nesutikai?
Jei knygą rankose laikai,
Jau praminti tavo takai,
Tik panorėk ir Tas, Kuris
Tave sukūrė, atvers duris.

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4

Gal tu žinai, o gal ir ne,
Kad suklestėsi tu džiaugsme.
Jis seka tavo pėdomis
Ir laukia, kol atversi jam duris.
Didžiulis džiaugsmas tartum saulė,
Nori pripildyti tavo pasaulį,
Jis tavo draugas ir kai tau linksma
Jis pakedena sielos virsmą.
Džiaugsmas tau kelią savimi kloja,
Nuostabią ateitį dovanoja.
Jis nesupranta kodėl? Buities labirinte
Tavo jausmai kartais įklimpa?
Aš džiaugsmas, beldžiuos į tavo širdį,
Tau reikia dažniau mane patirti.
Šypsokis, kad ir bus sunku,
Tada aš būsiu tavo draugu.
Imk mane – džiaugsmas tau sako,
Išvesiu tave prie laimės tako,
Dabar jau negali abejot, ar sustoti,
Nes pažvelgei į savo tuščią ąsotį.

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4

Oranžinei saulei
Savo gyvenime šviesti neleidi. Kodėl?
Ar nežinai, tai tavo svajonės,
Spalvoti, šviesūs sapnai.
Ir kai vaikas buvai ir dabar
Tavo širdy plaka tyrumo jėga.
Viską paleisk, kas sudėtinga teeina šalin!
Įsileisk pasaką savo širdin.
Oranžiniai lietūs telyja laimės lašais,
Likimas tau sėkmę dalija
Gali pasisemti net kibirais!
Eik pirmyn į šviesą, į tyrąją meilę,
Nusimesk pavydo ir melo skraistę.
Priglausk prie širdies, kiekvieną,
Kurį pamatysi kasdieną,
Ir tada, pasikeis tavoji dalia.
Myliu tave – tau sako gėlės, vėjas ir dangus,
Myliu tave – tau sako ne vienas žvilgsnis įdėmus.
Meilė spindi tavo esmėje, neužsiskleisk tik savyje.
Fantastikos nėra, viskas tikra.
Nesąmonė – tik neišmanyme glūdi ir tuščioje galvoje

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4

Aš esu ugnies jėga – šilumos banga,
Įsileisk mane,
Kai lauke dargana, o širdis vieniša,
Tavo jėga tavyje, viską turi savyje.
Niekada nedvejok,
Savęs truputį silpnam atiduok.
Ateity tavęs laukia drąsa,
Meilė, laimė, ir tiesos šviesa –
Tai tavo jėga, ugnies turi savyje,
Uždegti turi ją kituose, tai tavo dalia,
Be jos, esi laukime, kad ir ką darei,
Ar laimę radai? Dabar girdi,
Kitus atrasti turi, ir jiems atiduoti gali,
Tai, kas dega širdy.
Nejauti? Skaityk iš naujo apie savo praeitį

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4

Mėlynas dangus, lyg Valdovo apsiaustas,
Apgaubia Žemę ir tave, kai reikia
Paguodos ir paramos,
Vilties ir apsaugos. Bet iš tikro
Tu esi apsauga daugybei kitų,
Paklydusių ir neramių,
Tu esi siena, per kurią neperšoka hiena.
Gal miegi? Todėl manai, kad kiti,
Ar kažkas yra tavo sargai…
Kai tik tapsi savimi, tuo, kuo esi,
Apgaubsi visus ir Žemę,
Kiekvieną šakelę, gyvūną ar paukštį,
Su meile priglausi.
Jeigu vis dar verki, ar skundies ir inkšti,
Ir kaltus vis randi, tai todėl, kad miegi.
Prabusk, laikas gimti,
Nesvarbu, kiek metų turi, vyrų, vaikų, ar žmonų,
Gimt žmogumi – niekada nevėlu.

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4

Vaivorykštės kelias nuo pat gimimo tau duotas,
Ar spindėjai visų spalvų auksu,
Kuris tau yra dovanotas?
Išdrįsk visiems, kurie veidą nuo Dievo kavoja,
Ištarti – ne. Pažvelgęs į Jį,
Pamatysi visai kitokį save.
Tau skirta laimėt nekovojant…
Vaivorykštės kelias apeina žemės vargus,
Jis siunčia tau tikruosius tavo draugus.
Tavo širdy jau yra sukurta nesudainuota daina.
Pasiryžk tapt šviesa.
Tave traukia tamsa?
Eik. Susirink ašaras, sunkumus ir dejones,
Galėsi vėliau tai išmesti, kai kelią atrasi,
Ir praregėjimą savo švęsi.

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4

Gal tu žinai, ogal ir ne,
Bet išsitraukei tu mane, ar pažįsti?
Ši spalva nežemiška – išmintis joje,
Ar dažnai būni joje?
Dažnai skalbiesi drabužius?
O kaip likimo klostės purvinos bus?
Gal išsiskalbti karmą nori?
Violetinė šviesa persmelkia viską,
Kai ją prašai. Ar mane pažinai?
Kai tapsiu tavo drauge,
Ir tavo draugų drauge,
Tada suspindės planeta
Nauja ryškia žvaigžde,
O tu klęstėsi tame, ką laikysi savo prasme.
Violetinė šviesa šiandien davė tau šansą,
Tikro gyvenimo garsą.
Ar ištarsi jį, ar ieškosi, ar laimei save dovanosi?

Irena Barvydė „Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4