Gal tu žinai, o gal ir ne,
Atrasi tyloje save.
Esi tu angelas širdy,
Triukšme tu nieko nerandi.
Todėl sparnus išskleist gali,
Dangaus kai tylą pajunti.
Save pažint nėra sunku,
Ramybės reikia plaukt laivu.
Lyg laisvės baltas paukštis tu
Nebesutiksi jau vargų,
Jei eisi tu šviesos keliu…
Kodėl delsi, kodėl pyksti,
Kodėl dar vis tingi esi?
Tavo minčių juodų šarvai,
Kodėl taip gyveni aklai?
Tu Dievo dar nesutikai?
Jei knygą rankose laikai,
Jau praminti tavo takai,
Tik panorėk ir Tas, Kuris
Tave sukūrė, atvers duris.

Irena Barvydė “Likimų valdovai”
ISBN 9986-848-64-4