Kriaušė žydi

Kriaušė žydi

Bet seną fotelį kampe prie durų
dabar toks drumzlinas lietus skalauja,
bet kambariai pilni miglų ir dūmų,
sugėrę balzganą miegūstą saulę,
bet su manim sulietas tavo laikas,
laimingas liūdnas laikas, žydint kriaušei,
kai medis veidrodyje graudžiai laibas,
nerealus nuo nėrinių…
Tikriausiai
nubirs žiedai, bet aš tave mylėsiu,
bet blankios sienos švies lyg perlamutras…

Tik kraujo kvapas, tvyrantis virš mėsinių,
tik peilio blizgesys, tik smurtas.

Vaičiūnaitė, Judita. Gatvės laivas: Eilėraščiai. – Vilnius: „Vyturys“, 1991.

Skietmedis

Skietmedis

Ruduo ir skietmedžio
Kriauklelės prasivėrė…
Kaip iš toli žėruoja
Jo rausva galva ,
O kam pakibusios
Vis tilindžiuoja ašarėlės ,
Geltonai nusidažiusios-
Gal gaila vasarėlės ,
Kuri pakrūmėmis nubėgo ,
Palikus smilgas papilkėjusias ,
Užmerkusi gėlelių akeles.
Bet štai- pakrūmes papuošė ,
Spalvų kiek prisidėjo!
Be širdgėlos sakau:
-Sudie,tiktai ateik rytoj ,
Kai širdis laukia prisikėlus-
Su skietmedžio paženklintom
Naujų vilčių ribom…
2008

Šakelė

Šakelė

Žmogus pasaulyje-
Tai nulaužta šakelė
Lyg sėklos pumpurėlis
Baltame sniege…
Gali ir likti ten ilgam
Visai nepastebėtas ,
O gal užmins kažkas
Bėgiodamas miške.

Ir neilgai žaliuosi ,
Jei kažkas atskyrė
Nuo motinos,gimtinės
Ar savo namų ,
Išnyksta tautos-
Ir istorija visų nežino ,
O ką gi reiškia
Vienišas žmogus…

Medžių šokis

Medžių šokis

Tik pažiūrėk,kaip ant kalvelių
Medžiai šoka lyg padūkę ,
Pasidabinę,apsikaišę rūbais nuostabiais…
Visai nepaiso,kad vardai kitokie
Ir kalba pučiant vėjui
Visi kitaip-šiurena įvairiai.
Ir ąžuolai, tvirtai apsikabinę ,
Galingom kojom į pakriūtę kaukši ,
Kada sausas šakas aplanko
Vis nepavargstantis genys ,
O saulė nusišypso iš dangaus mėlynės
Ir debesų vartus atvėrusi
Paklauso,pasižiūri vėl į aukštį ,
Kaip išskrendančių į pietus žąsų
Gagenimas į šokio ritmą groja įsipynęs ,
O su jomis plazdena ir mana širdis.
2008

Pušelė

Pušelė

Kada žiūriu į moters veidą ,
Prisimenu mamos akis ,
Apsunkusį nuo rūpesčių ,
Nelaimių , gimdymų
Jos liemenį, iki juosmens kasas…
Gal palaužta pušis-
Menu ir jos vešlias šakas .
Matau įdiržusius motulės delnus ,
Bet dar ilgai stiprias ,
Nors ir sugrubusias rankas.
Dažnai galvoju,kaipgi vardą renka, –
Kad jis lydėtų,gelbėtų kažką
Ir virš galvos spindėtų ,
Kai su meile taria ,
Vėliau vadina tik mama…
Kodėl neduoda gimusiai
Pušelės vardo,juk ji žaliuoja ,
Auga smėlyje tokia liekna
Ir atkakli-nebijo vėjų ,
Net žiemą pasipuošus-
Amžinai auginanti
Ir visada žalia…
2008

Eglelė

Eglelė

Tarp drebulėlių ,ąžuolų ,
Klevų ir uosių,beržų baltaliemenėlių
Eglutė stovi į mergelę panaši
Žaliam medžių šešėly…
Jai ankšta tarp palinkusių šakų-
Lapus lyg plaukus nuo akių nubraukus
Į kelią žiūri,kur paskubomis
Žalioji vasara nuėjo,jos nebesulaukus.
Ruduo,o alksniai dar žali
Ir stiebiasi krūmokšniai-
Nori būti didesni ,
Su eglele net žiemą augti.
Sulauks šalnų,visų lapai nukris ,
Eglelė tiktai žaliu rūbu džiaugsis …
Bet ar bus gera,kai balti
Kalneliai nebekvies
Su debesėliais kilt į aukštį?
2008

Šakos

Šakos

Galingos šakos
Ąžuolą apgaubia
Ir glosto vėjui pučiant
Veidą ir akis…
O rankos visada
Jam būna gailestingos-
Prisiima tik sau audras.
Ir lūžta ,krinta net su lapais…
Gerai,kai barsto
Rudenį subrendusias giles.
O būname labai neišmintingi ,
Kai laužiam dėl garbės
Vainikams jo šakas.
Jis stovi vienas tarp berželių
Išskleidęs taip plačiai šakas-
Mums rodo kelią ,
Kaip širdis ir rankas suglaudę
Šlamėtume lyg vientisa giria ,
Deja…
2008

Klevai

Klevai

Lyg pasakoje,nors nėra žalčių ,
Piktųjų brolių devynių
Ir niekas miškuose laužų
Dėl išdavystės nekūrena-
Klevai pasipuošė krauju ,
Rudens gaisrai miške plevena…
Nuraudo senojo galva
Kaip vakaro artėjančio pašvaistė.
Nuo rūpesčių pražyla ne viena ,
Kai šerkšnas šakeles apkaišo.
Bet ko paraudo jaunas-negi jam
Dėl tėvo ankstyvos senatvės gėda ,
Kad per toli išdygęs nepaklaus ,
Kaip sekasi?Ir nebeprisiglaus ,
Jeigu ištinka kokios bėdos…
2008

Žilvičiai rudenį

Žilvičiai rudenį

Jau paskutiniai medžių lapai krinta ,
Atsidengė plika tarsi grėblys šaka
Ir saulės spindulys retai aplanko ,
Pradingo ant kalvų kilimų žaluma.
Tik upės iš dangaus gyvybę semia
Ir bėgdamos gurgena jau tuščiu dugnu.
Žilvičiai jas palydi į kelionę
Tarsi sakydami,kad lauks tik jų…
Ištikimybę sakosi prisiekę
Gražuoliai kėkštai ir zylių pulkai.
Kokia nepaprastai graži svajonė-
Pavasario sulaukti taip visiems
Po sprogstančiais žilvičiais ,
Gelsvai pražydusiais klevais…
2008

Pakelės medžiai

Pakelės medžiai

Kodėl prie kelio medžiai auga
Ir žmonės juos sodina,saugoja mažus ?
Galingi ąžuolai, kreivi žilvičiai
Gal stebi mūsų aidinčius žingsnius ,
Kai skubame pro juos pas gerą draugą ,
O grįžtame pakelėje palikdami
Jiems saugoti atodūsius gilius…
Ir kaip tvirtai su jais suaugam ,
Atsiminimais, kaip vaivorykštė svaja ,
Jei nesutinkame kely geresnio draugo ,
Priglūstame prie seno medžio ,
Nors nuošaly jis šlama kai kada.
2008