Kada žiūriu į moters veidą ,
Prisimenu mamos akis ,
Apsunkusį nuo rūpesčių ,
Nelaimių , gimdymų
Jos liemenį, iki juosmens kasas…
Gal palaužta pušis-
Menu ir jos vešlias šakas .
Matau įdiržusius motulės delnus ,
Bet dar ilgai stiprias ,
Nors ir sugrubusias rankas.
Dažnai galvoju,kaipgi vardą renka, –
Kad jis lydėtų,gelbėtų kažką
Ir virš galvos spindėtų ,
Kai su meile taria ,
Vėliau vadina tik mama…
Kodėl neduoda gimusiai
Pušelės vardo,juk ji žaliuoja ,
Auga smėlyje tokia liekna
Ir atkakli-nebijo vėjų ,
Net žiemą pasipuošus-
Amžinai auginanti
Ir visada žalia…
2008