Tyla

  • Tylu tylu…

    Paliečiu kaktą ,antakius
    Ir lūpose svajonių aidas –
    Klausau,kaip žodžiai liejasi ,
    Lyg šoktų snaigės už langų ,
    Kai tavo skruostą glostau švelniai ,
    Delnuose šilumą jaučiu .
    Naktis prie lango prisiglaudus-
    Aplink tylu tylu tylu…
    Ant balto lapo raidės rauda ,
    O kažkodėl vis nematau akių…
    Gal buvo šaltos mano rankos ,
    Neuždegiau prie durų žiburių .
    Suklupo nerimas prie slenksčio ,
    Kad džiaugsmas nepasuktų
    Vėl pro šalį arba visai kitu keliu.
    O gal ir aš ne ten einu?..
    2008

  • Tylu

    Tylu.Joks paukštis nepraskrido ,
    Nei žveris prabėgo-
    Kur pūpso patalėliai
    Samanų žalių, ramu.
    Kur skuzdėlytės,vabalėliai
    Po darbų užmiega ,
    O triūsu voro atsidžiaugti negaliu.
    Gražu.Šalna dar neprabėgo ,
    Nepurto rudens vėjas
    Dar kankorėžių gelsvų…
    Sakyk,kodėl tokios tylos,
    Sielos ramybės
    Po savo stogu niekaip nerandu?
    2008

  • Tyla

    Aš gyvenu taip tyliai, taip ramiai,
    Kad paukštis skrisdamas pro šalį manęs nepasibaido.
    Aš gyvenu taip tyliai, taip ramiai,
    Audra mano kieme nurimsta,
    O vėjas skalbinių neskraido…
    Galbūt man taip tiktais atrodo,
    Bet ten, kur aš einu, nutyla žmonės.
    Vanduo bangelėmis į krantą
    Skuba pas mane ir nesustoja.
    Aš gyvenu taip tyliai,
    Kitiems atrodo, kad nuobodžiai,
    O aš žinau, triukšme išgirsti tylą
    Tegali tas, kurio vidus nutyla.
    Kaip tyliai teka saulė, saulė leidžias,
    Kaip tyliai eina laikas, žiedas skleidžias,
    Taip tyliai gyvenu aš tyliai laukiu,
    Dar didesnės tylos, kuri visus pašaukia.

    Irena Barvydė „Gyvenimo gėlė”
    ISBN 9986-848-38-5

  • Tyla

    Tyla…
    Ir taip tūkstančius metų
    Kaip dulkė
    Nebyliai einu
    Į tave,
    Žmogau,
    Žmogumi aš
    Tapau.
    Tyla…
    O pasaulis –
    Taškas baltam viduje –
    Mano prarytas.
    Tyla…
    Ji auka!
    Aš auka!
    Tu auka!
    Mes visi
    Aukojamės tau,

    o dangau:
    Ir tyla,
    Ir baltas balandis…
    Nesvarbu –
    Aš tariu.
    Aš lieku.
    Aš skrendu
    Į tave,
    Žmogau,
    Žmogumi aš
    Nebyliai
    Tapau

    3k klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Brendu aš per tylą

    Brendu aš per tylą… brendu, sustoju…
    Tikiu, jog švystelsi šypsniu blankiu.
    Aš tik žmogus, aš tik svajoju…
    Dangus ir žemė – aš ir tu.

    Raudono saulėlydžio gęstančios žaros
    Nugrimzdo į smėlį, prarijo bangas,
    Žvaigždėtosios pušys užmigo šešėliuos
    Ir kelia iš sapno, kažin ar atras.

    Išdžiūvusias kriaukles pajūrio vėjas
    Užpustė geltonom smėlio pilim,
    Užgeso mėnulis, taip ryškiai švytėjęs,
    Ir viskas nugrimzdo gilion užmarštin.

    Brendu aš per tylą… nenoriai sustoju…
    Iš rankų širdis jau pabiro smiltim…
    Aš tik žmogus, aš tik svajoju –
    Danguj ir žemėj būt su tavim.

    3k klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Tyla

    Išeik kartu į baltą tylą
    Įsiklausyk į virpančius garsus
    Tai medžiai
    Žodžiais man prabyla
    Kai gėlės žydi pabaly
    Ir paukščiai skrenda
    Neša skardžią giesmę
    O pumpurėlis skleidžias
    Po lietaus
    Mano tėvynė
    Žalvarinis miestas
    Tėvelio rankos ir
    Šeimos veidai

    5 a klasė
    Radvilėnų vidurinė m-kla
    Kauno rajonas

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2002”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Tyla kartais skiria

    Jis matė, kaip
    pavasary (je)
    išryškėja jos raumenys.
    Jis nujautė, kodėl
    Ji kartais ištirpsta nebūtyj.
    Jis galvojo, kam
    Ji šluostosi savo kojų pirštus.
    Jis senas stuobrys,
    Neklausinėjo ir neprižiūrėjo.
    Dabar jis merdi, o ji išėjo.

    9 klasė
    Šeduvos vidurinė m-la
    Radviliškio rajonas

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2002”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Tylos minutė

    Susipynė šakom medis,
    Stovintis prie kapinių,
    Ir nė žodžio neprataręs
    Svyravo ten lig paryčių.

    Dar palaukęs valandėlę,
    Jis sulaukė ir svečių:
    Jie atėjo aplankyti
    Ten gyvenusių žmonių.

    Ilgai laukė susimąstę –
    Gal pratars žodelį kas…
    Bet palaukę nesulaukė
    Net žodelių: „Gyvas aš!”

    7 klasė
    Šeduvos vidurinė m-la
    Radviliškio rajonas

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2002”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Tyla-2

    Aš
    nežino-
    jau, kodėl du
    žmonės tyli, kada
    pasaulyje tiek žodžių
    įvairiausių?
    Ir
    mes abu
    per naktį pra-
    sėdėjom, besiklau-
    sydami gražios tylos.

    Da-
    bar ži-
    nau, kodėl du
    žmonės tyli: kiek-
    vienas žodis turi savo
    širdį, kiekvienas žodis tu-
    ri savo mirtį. O tai suprasti ga-
    li-
    ma
    ne kal-
    bant –
    tylint.

    J.Mačiukevičius