Be pavadinimo
Lapas
Labas
Veidrodinis
Pelekas
Nesuprantami
Vingiai
Tingiu
Atsisėdu
Tyliu
Nepamainomas
Noras
Įtikti
———–
Skubu
Lapas
Labas
Veidrodinis
Pelekas
Nesuprantami
Vingiai
Tingiu
Atsisėdu
Tyliu
Nepamainomas
Noras
Įtikti
———–
Skubu
Sriubos lėkštėj skęsta saulė
Kaitina aptrupėjusią sieną
Lednešė rasa pagardina cukrų
Ir noksta bekraščiam veide
Nenutapomo grožio žydrynėj…
Vingiuotas kirminas braunas
Per lapą
Graužia kirvarpų nosim
Sielos grindis epušines
Miego metu nurausvintas brolis
Keliasi ir krenta
Į spyglio batus
Nuramintas valdovas
Laukia laiško šermukšnio
Nežinodamas ilgisi
Nemato –
Teka upelis oranžinių sulčių
Mirko batoną
Pabarsto medų
Apžioja gleivėta burna
Gaivinasi šermukšnio uogiene
Jo kadaise mylėta mergaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Praeis pavasaris,
Kaip žmogus praeina pro šalį,
Praeis diena-
Saulei paskendus giliam Nemune.
Praeis ši sekundė
Tarsi laimė trumpa,
Viskas praeis,
Nes šiam pasauly amžino nieko nėra.
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Nueisiu saulės pasitikti…
Ir nešiuos laisvę delnuose.
Neleisiu tylai pasilikt,
Bangas įpynus plaukuose.
O kopose, lai ūžaus vėjas,
Pametęs laimę tarp žolių
Pustys sau smėlį kaip pašėlęs,
Ieškos gyvenimo kelių…
Sutikus saulę aš nueisiu,
Ir nešiuos laisvę delnuose.
Tik vėjui pasilikti leisiu,
Įpynus viltį plaukuose.
1a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Begalviai kadagiai
Nusvirę
Žavisi
Vienatvės deive
Auksines garbanas Jai pindami
Džiūgauja sielom degtukai
Kvėpuoja nežinia
Nuvytę vėjai
Rugiagėles kaišydami ant šieno
O širšės pirštais
Bado
Man mintis
Palikdamos trūnyt
Skylėtą sieną
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Gyvenimas- baisus košmaras,
Jis tarsi didelė audra.
Gyvenimas- klaikus romanas,
Kuriam nedūžta meilė tikra.
Ne sykį pabudau iš sapno,
Savom akim mačiau ,koks jis klaikus.
Ir ašara riedėjo skruostu
Lyg lašas toks skaidrus.
Aš rankomis liečiau tą skilusiąją žemę,
Ir ausimis girdėjau skleidžiamus gandus,
O kregždės skrido vėlei,
Palikdamos gimtus namus.
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Žiūriu aš į saulę
Jai gintaro saują
Tiesiu dovanų…
Žiūriu aš į smėlį,
Išblyškusį vėjy,
Savęs nerandu…
Žiūriu į bangas
Štai vėl…
Jos gimsta… ir miršta…
Kodėl?
1a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Basom kojom eina sniegas
Per juodų ryžių lėkštę
Ropoja
Degina savo ledu
Užkonservuotą
Naminę
Bitę
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Kai bunda pavasario saulė,
Kai tyliai iš miego kelias pasaulis,
Kai auštant rytui aš nubundu,
Kai paukščiams pragydus vėlei verkiu…
Nubrauki ašarą nuo mano skruosto
Ir leiski tyliai tyliai išsiverkt.
Atsuki petį tvirtą
Ir stipriai stipriai apkabink…
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Vienatvė išsisklaidė su rūku,
Į žemę susigėrė skausmas.
Pavirto liūdesys juoku
Apsupo širdį naujas jausmas…
Paukščiu padebesiais skraidau,
Drugiu po pievas aš lekioju.
Žvaigždynų upėmis braidau
Ir būt kartu kasdien svajoju…
Užmerkiu ilgesiui akis,
Ir laimės jūroje paskęstu.
Aš tylai užtrenkiu duris,
Kad žodžiai švelnūs neužgestų…
Nors tu toli, esi šalia,
Ir vėjo gūsy švelniame.
Gėlės žiede, lietaus laše,-
Visur aš atrandu tave.
1a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui