Be pavadinimo
Lapas
Labas
Veidrodinis
Pelekas
Nesuprantami
Vingiai
Tingiu
Atsisėdu
Tyliu
Nepamainomas
Noras
Įtikti
———–
Skubu

Lapas
Labas
Veidrodinis
Pelekas
Nesuprantami
Vingiai
Tingiu
Atsisėdu
Tyliu
Nepamainomas
Noras
Įtikti
———–
Skubu

Tyli gatvė…
Nugludinti akmenys…
Saulėtos sienos, bet…
Apsnigta širdis.
Man šalta šiandien,
Siaubingai šalta,
Ir verkia vienumoj
Tyli mintis…
Ausyse cypia stiklo muzika,
Aš trokštu oru,
Dūstu saule…
Man neapsakomai,
Siaubingai šalta,
Nors prakaitas
Rasoja kaktą.
Nubėgt… užlipt…
Nušokt… paskęst…
Nesvarbu kur,
Svarbu – išnykt.
Tik pasislėpt, nutilt, numirt…
Tik pailsėt, įkvėpt, nurimt.
Tragedija… kažkoks chaosas:
Kaukianti žaizda – džiaugsminga šventė!
Raitausi skausmuose,
Tačiau juokiuosi…
Sukandusi dantis kalbu,
Tačiau… vis tiek…
…Vis tiek tylu…
Ir blizga akmenys.
Tokia ramybė, o aš… verkiu.
Saulėtos sienos, o man – šalta,
Siaubingai šalta,
Aš dūstu.
Iš dangaus nukritęs
Paukštis negyvas
Prislėgė visa. Naktis
Nužudė dieną,
Nužudė rytą,
Pasmaugė saulę ir vis…
Tyliai rideno geltoną mėnulį,
Sapną man nešantį,
Magišką, švytintį…
…Tai – pilnatis –
Sudžiūvusi senmergė,
Iš dangaus stebinti,
Gal kas tuoj gims,
O gal numirs…?
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Medžių rytas.
Tolumoje paukščiai grįžta- tarsi sapne.
Senas takas, leisdamasis žemyn
Tyliai kužda: eiki tolyn…
Staiga prieš akis- sidabrinis vanduo-
Nendrės stiebias ežero pakrašty,
Atspindys toks skaidrus,
Lyg ašara mano širdy.
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Raudoną pėdsaką paliko saulė,
Už horizonto tyliai grimzdama.
Ramybė apgaubė pasaulį,
Šešėliuos pasislėpdama…
Norėjos laiką sustabdyti,
Su saule nusileist kartu.
Realių svajonių užvaldyti
Mes braidėm tolimu skliautu.
Žvaigždžių kai buvo iki kelių,
Ir juoktis liūdesys pradėjo.
O tų bekraščių laisvės marių,
Nė viens iš mūsų nenorėjo…
Mes puolėme aklai į laimę,
Mėnuliui spinduliais palietus.
Kitam krante palikę baimę,
Ir meilei kelią mums nušvietus.
1a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Sriubos lėkštėj skęsta saulė
Kaitina aptrupėjusią sieną
Lednešė rasa pagardina cukrų
Ir noksta bekraščiam veide
Nenutapomo grožio žydrynėj…
Vingiuotas kirminas braunas
Per lapą
Graužia kirvarpų nosim
Sielos grindis epušines
Miego metu nurausvintas brolis
Keliasi ir krenta
Į spyglio batus
Nuramintas valdovas
Laukia laiško šermukšnio
Nežinodamas ilgisi
Nemato –
Teka upelis oranžinių sulčių
Mirko batoną
Pabarsto medų
Apžioja gleivėta burna
Gaivinasi šermukšnio uogiene
Jo kadaise mylėta mergaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Praeis pavasaris,
Kaip žmogus praeina pro šalį,
Praeis diena-
Saulei paskendus giliam Nemune.
Praeis ši sekundė
Tarsi laimė trumpa,
Viskas praeis,
Nes šiam pasauly amžino nieko nėra.
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nueisiu saulės pasitikti…
Ir nešiuos laisvę delnuose.
Neleisiu tylai pasilikt,
Bangas įpynus plaukuose.
O kopose, lai ūžaus vėjas,
Pametęs laimę tarp žolių
Pustys sau smėlį kaip pašėlęs,
Ieškos gyvenimo kelių…
Sutikus saulę aš nueisiu,
Ir nešiuos laisvę delnuose.
Tik vėjui pasilikti leisiu,
Įpynus viltį plaukuose.
1a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Begalviai kadagiai
Nusvirę
Žavisi
Vienatvės deive
Auksines garbanas Jai pindami
Džiūgauja sielom degtukai
Kvėpuoja nežinia
Nuvytę vėjai
Rugiagėles kaišydami ant šieno
O širšės pirštais
Bado
Man mintis
Palikdamos trūnyt
Skylėtą sieną
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Gyvenimas- baisus košmaras,
Jis tarsi didelė audra.
Gyvenimas- klaikus romanas,
Kuriam nedūžta meilė tikra.
Ne sykį pabudau iš sapno,
Savom akim mačiau ,koks jis klaikus.
Ir ašara riedėjo skruostu
Lyg lašas toks skaidrus.
Aš rankomis liečiau tą skilusiąją žemę,
Ir ausimis girdėjau skleidžiamus gandus,
O kregždės skrido vėlei,
Palikdamos gimtus namus.
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Žiūriu aš į saulę
Jai gintaro saują
Tiesiu dovanų…
Žiūriu aš į smėlį,
Išblyškusį vėjy,
Savęs nerandu…
Žiūriu į bangas
Štai vėl…
Jos gimsta… ir miršta…
Kodėl?
1a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Basom kojom eina sniegas
Per juodų ryžių lėkštę
Ropoja
Degina savo ledu
Užkonservuotą
Naminę
Bitę
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kai bunda pavasario saulė,
Kai tyliai iš miego kelias pasaulis,
Kai auštant rytui aš nubundu,
Kai paukščiams pragydus vėlei verkiu…
Nubrauki ašarą nuo mano skruosto
Ir leiski tyliai tyliai išsiverkt.
Atsuki petį tvirtą
Ir stipriai stipriai apkabink…
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui