Dar pamenu miglotą vakarą-
Ir tamsų dangų, žvaigždes blyškias.
Naktis tada man sekė pasaką,
Ir skaitė mano mintis gilias.
Pradėjo šokti vėjai, vis nenurimę,
Stovėjo medžiai- niūrūs ir pikti.
Bet netikėtai triukšmas tilo, rimo,
Lyg viską uždengė tamsi naktis…
1d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Tu ateik
Ir parodyk, kaip skamba tyla,
Tu ateik
Ir nušviesk man pasaulį.
Tu ateik
Ir sujunk tas nutrauktas stygas,
Tu ateik
Ir bandyk ištirpdyt mano šaltį…
Jis bailus ir trapus,
Šilumos išsigandęs
Nubyrės nuo manęs kaip lietus.
Tik ateik ir suprasi –
Po ledu tyrą širdį surasi…
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Neonas horizonte
apakina mano kraują –
nusiaunu batus
ir iš jų pasipila oranžinės skruzdėlės.
Kam sumindei mano pasakas?
Kam pripylei medaus į mano ausis?
Dabar jos nebenori girdėti.
Sušaudyk mano naivumą –
jis pernelyg šventas,
kad jį prisijaukintum.
Būk niekšas.
Taip bus geriau.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Toks beprasmis gyvenimas,
Kai nežinia veda į neviltį.
Ir niekas nesvarbu, tiktai noris
Savam skausme nutilti.
Nerandu sau tinkamo kelio.
O jų daug- painių ir klaidingų.
Nebeskiriu teisybės nuo melo,
Nors girdžiu žodžių prasmingų.
1d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Gyvu sidabru širdis pavirto,
Turiu laikyti ją,
Nes tuoj pabėgs,
Kažkas galvoj
Gėlių man pribėrė,
O nuo jų kvapo
Pritrūkstu erdvės.
Aš gyvenu nei žemėj,
Nei danguj,
Lakštingala ausyse suokia,
Pasimečiau
Spalvų paletėj –
Turbūt kažkas iš manęs juokias.
O jeigu lemta tai
Pajust visiems,
Kodėl visi tyli?
Galbūt nežino, kaip ir aš:
Nekenčia jie ar myli?
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Už vieną muštą
duoda pusę kilogramo obuolių.
Už vieną mylėtą
duoda vieną litrą kraujo.
Už vieną gražų
duoda vieną laišką.
Todėl gimk gražus,
būk primuštas,
(įsi)mylėk
ir valgydamas obuolius
galėsi krauju rašyti man laišką.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Nepailstanti svajonė vis dar vilioja,
Nors jau dangaus skliautu ruduo atplasnoja,
Ir nesustabdys jo nei kaitriausia žvaigždė,
Nei žydinčio dangaus mėlyna pašvaistė.
1d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Jūra
…Vandens nėra…
Tik pilys, medžiai, samanos,
Kažkokios keistos slidžios formos,
Harmoniją šviesos ir vakaro vis pjaustančios…
……………………………………
Kažkas netyčia bailiai dūžta,
Kažkas vis ūžia, spengia, dūsta.
Nežinia užgula ausis,
Užgniaužia kvapą…
Ir lygiai taip netyčia
Pagauna keistą,
Labai trapų garsą…
Po to ir vėl, ir vėl iš naujo
Kažkas vis auga, stiebias, bunda
Ir, kai pasiekia tobulą viršūnę…
…Miršta, sprogsta, lūžta…
…Vandens nėra…
Tik keistas išgaubtas pasaulis,
Kuriame pilys, medžiai, samanos
Ir labai keistos slidžios formos,
Harmoniją šviesos ir vakaro
Netyčia pjaustančios.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Pašvinkęs rytas
nežadėjo nieko gero:
nei laiško, nei žinios,
nei telegramos.
Neatnešė jis, rodos, ir nieko blogo:
neprasidėjo karas, nebuvo maro,
tik truputis smogo…
Tiesa,
kažkur pradingo
iš laiptinės lemputė,
skersgatvyje partrenkė bobutę,
milijonierius laimėjo aukso puodą,
o neklusni dukra ( be mamos leidimo)
nusikirpo kuodą.
Na, taip, dar lijo,
tik ne meteorais,
o lašiukais,
dama netyčia nusilaužė
bato kairiojo kulniuką,
porelė pasibučiavo vidury autobuso,
o senmergei nuo to ausies būgnelis trūko…
Bet juk visa tai
įvyko rytą –
Kai viskas galima ir niekas nepramanyta.
Jau kitą rytą
niekas nebeprisiminė apie bobutę,
ausies būgnelį, kairįjį kulniuką ir lemputę,
nes tai buvo jau naujas rytas,
nežadantis nieko gero, nieko blogo
ir nieko tikro…
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Praslinko debesys gauruoti,
Palikę žemei gausią drėgmę,
Mintis paleidus paskrajoti
Pirštu paliest norėjos sėkmę.
Beribiai norai skrodė dangų
Lyg paukščiai, paragavę laisvės.
Už vieną trumpą skrydį svaigų
Atsižadėtum netgi meilės…
1a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui