Aplink mane daug žmonių,
Bet ta vienatvė tuojau pribaigs.
Aš akla, nematau lyg jų,
O gal matyti man jų nereik…

Aš ieškau ne jų, jų veidai svetimi,
Pašaipos iškraipyti, kaukėm pridengti,
O mano mylimi žmonės, brangūs ir savi-
Nežinau, ar dar teks juos kada pamatyt.

Aš skęstu sielos gilumoj,
Ašarų pakalnėj ir liūdesio samty,
Man reikia glaustis prie ko nors,
Nes kitaip aš negaliu gyventi.

Aš vieniša ir negaliu to slėpt,
Juk tą išduoda ašaros ir veidas,
Norėčiau visa gerkle išsirėkt,
Bet tai neišsklaidys nelaimių.

4g klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui