Be pavadinimo

Meile, ar tu sukurta, kad naikintum,
draskytum širdis? Šią naktį kenčiu.
Norėčiau sušukti- esu iškankinta,
nes meilės kelių aš niekaip nerandu.
Už lango mėnulis toks šaltas.
Kaip ledas.
Kaip jojo baltumas.
Norėčiau sušukti,
bet balsas neleidžia.
Šalta abejonė vis drasko mane.
Miegu: tam sapnui dar nepasibaigus,
noriu tave vėl karštai apkabint.
Bet vėjas toks šaltas, toks šaltas
kenkėjas vis nori mus išskirt
netgi sapne…
Ir netgi sapne kaip tame miraže
nebūsime mudu kartu.
Tikėk. Tikėk, kad kentėsiu
ir mirsiu tada. Jei
meilė į širdį
kaip upė į jūrą tekėt nepradės.

Viktorija Ubagevičiūtė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Vienatvė išsisklaidė su rūku,
Į žemę susigėrė skausmas.
Pavirto liūdesys juoku
Apsupo širdį naujas jausmas…

Paukščiu padebesiais skraidau,
Drugiu po pievas aš lekioju.
Žvaigždynų upėmis braidau
Ir būt kartu kasdien svajoju…

Užmerkiu ilgesiui akis,
Ir laimės jūroje paskęstu.
Aš tylai užtrenkiu duris,
Kad žodžiai švelnūs neužgestų…

Nors tu toli, esi šalia,
Ir vėjo gūsy švelniame.
Gėlės žiede, lietaus laše,-
Visur aš atrandu tave.

Jolita Juknevičiūtė, 1d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Pagrandukas paklaikęs
Stebi mano sielos melodijas
Išnykstant vėjyje
Garbanoti vabzdžiai
Plikose medžių šakose
Palaiko mane 100%
Ploja skanduoja:
„aus baus bus medaus
žmonės Liaudą pjaus…
Srus upeliai kraujo
Tekės mintys žalia vaga”
Pagrandukas juokiasi
Krinta ant vabzdžių
Traiško garbanotuosius
Raudonoji knyga ne esmė
Išsidraikė vėjyje melodijos
Nunešė pakorė pagranduką

O tu sėdi ir geri
Už retųjų gyvių egzekuciją

Liauda Misevičiūtė, 1bg klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Tąvakar žvaigždės švietė labai ryškiai,
Dangus pavirto pilkumu.
Tavosios lūpos buvo tokios blyškios,
O akys žvelgė liūdesio pilnu žvilgsniu…

Tu taip liūdėjai dėl manęs,
Nors aš buvau visai to neverta.
Tavieji žodžiai,rodės, net ore užges.
Kad sustabdytumei minutę šią…

Jolita Juknevičiūtė, 1d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Netikėk, kad gyvybei užgesus
Tu išnyksi tamsioj užmaršty.
Dega žvakė ant Tavojo kapo,
Kaip viltis amžinybės kely.

Šlama klevas Tau rudenio dainą,
Gaubia liūdesiu Tavo namus.
Bėga vasaros, žiemos praeina
Nusinešdamos mūsų metus.

Ne kasdien aš lankau Tavo kapą,
Dovanoju rasotų gėlių…
Tik žvakutė vis dega ir dega –
Tu gyvesnis esi tarp gyvų.

Viktorija Loseva, 3ch klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Eini pro mane nuleidęs akis-
Turbūt tavoj širdy žiema,
Bet lyg perskaitęs manas mintis
Staiga sustoji šalia.

Akys tavo tartum gilios bedugnės
Kibirkštim juodom.
Bandau surast jose saulės šviesą
Ištirpint jas rankom šiltom.

Giedrė Česnulytė, 1a klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Patikėsiu vėjui savo dalią,
Su audra išskrisiu iš namų.
Apsijuosiu laumės juosta
Ir klajosiu tarp žalių beržų.

Paskui apkabinsiu klevą – brolį,
Išsakysiu jam visas godas.
Atsigręžus beržą glamonėsiu –
Vieną liekną iš visų beržų.

Patikėčiau vėjui savo dalią,
Tik ar jis išdykėlis supras?
Mano svajos tyros, geros
Nežinau kur vėjas jas nuneš…

Viktorija Loseva, 3ch klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Žvilgsnis šiltas bet širdy-nyku,
Neišsipildę norai, viltys skaidrios.
Dėl visko vėl pati esu kalta,
Tavoj širdy užgijo meilės žaizdos.

Jei tik žinotum, kaip sunku
Laikyti jausmą,tarsi paukštį, surištais sparnais…
Atmerkus vėl akis- baugu-
Esu viena po verkiančio dangaus lašais…

Giedrė Česnulytė, 1a klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nesvarbu, nežinau ir nenoriu
Žinot, ką skiri man, likime.
Skausmo ašaros būna kitokios
Negu džiaugsmo – patyriau.

Nesvarbu, nežinau ir nenoriu
Žinot, ką išduosiu, likime.
Meilės ašaros būna kitokios,
Negu pikto – patyriau.

Nesvarbu, nežinau ir nenoriu
Žinot, kur sustosiu, likime.
Mano kelias per vėją ir audrą
Nesvarbu, kad dar to nepatyriau.

Viktorija Loseva, 3ch klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Esu maža dalelė dviveidės žvaigždės.
Ir nežinia ar mano svajonės kada nors pražydės?
Esu dulkė, įsimaišiusi tarp žiedadulkių,
Tarp žmonių, manęs vis dar nepastebinčių.

Esu drugys,palikęs svajonėse sparnus,
Esu miegas, labai seniai pamiršęs sapnus.
Esu žvakė,nemokanti kaip reikia degti
Bet juk tai aš, nežinanti kaip užmigti.

Ieva Žibūdaitė, 1d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Man reikia
tiek nedaug…

Tik saujos biraus smėlio,
Alsuoti jūros nešama gaiva…
Nakties tamsoj – tik žvakės žiburėlio,
Kuris spindėtų kerinčia šviesa…

Aš noriu, kad neverktų niekas
Dėl širdgėlos ar dėl sunkios ligos…
Kad augtų ir žydėtų senos liepos…

Ir kad vaikai neliktų be Mamos…

Aš sau linkiu mažos kruopelės laimės,
Kuri švytėtų viltimi šventa,
Linkiu matyt pasaulį be apgaulės,
Išlikt gera visur, net mintyse…

Man reikia tiek nedaug…
Atleisk, dangau,
jei aš prašau
per daug…

Sigita Navickaitė, IVF klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Ir vėl rudens pėdom seku…
Pabėgo vasara basa…
Akimirkos,kurias menu,
Nusviro lyg žolėj rasa.

Teliko gelsvos smėlio kopos
Vis blėstančios į tirštą miglą
Ir dūžtančios ant molo bangos
Mintyse kužda ramią tylą.

Ieva Žibūdaitė, 1d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui