Man reikia
tiek nedaug…

Tik saujos biraus smėlio,
Alsuoti jūros nešama gaiva…
Nakties tamsoj – tik žvakės žiburėlio,
Kuris spindėtų kerinčia šviesa…

Aš noriu, kad neverktų niekas
Dėl širdgėlos ar dėl sunkios ligos…
Kad augtų ir žydėtų senos liepos…

Ir kad vaikai neliktų be Mamos…

Aš sau linkiu mažos kruopelės laimės,
Kuri švytėtų viltimi šventa,
Linkiu matyt pasaulį be apgaulės,
Išlikt gera visur, net mintyse…

Man reikia tiek nedaug…
Atleisk, dangau,
jei aš prašau
per daug…

Sigita Navickaitė, IVF klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui