Be pavadinimo

Medžiai dideli ir šakoti
aplipę liepsnojančiais lapais
stovi ištiesę rankas į dangų
tarsi prašydami išmaldos

Tie debesys, kur atneša lietų
yra jų tėvai ir proseneliai
viskas čia jų rankomis statyta
ir medžiai – jų didžiausias turtas

O visgi stovi jie prašydami išmaldos
tarsi ne vaikai, o svetimi būtų
ir tėvai tarsi ne į savo vaikus žiūrėtų
nė vieno lašo vandens nenulyja.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Žmogus sutiko žmogų dar tada,
kai jaunas vėjas šlaistėsi pakrantėmis dykai,
kai laikinus sapnus vilkėjo miegas užmerktom akim,
o meilė buvo aidas,
dar tada žmogus atrado žmogų ir tąsyk
naivuolis vėjas išprotėjo,
apvertė krantus,
ir, rodos, upės susigėrė, bet kažkur kitur.

Aidėjo jausmas.
Žmonės pasislėpę džiaugės ir giliai
jie verpė pasaką, kur nuogos mintys ir gyvi sapnai.

Apsalę žmonės.
Naivūs ir kvaili
Laimingi žmonės
Jie nustojo būt rimti.

Mačiau:
Mansardoj jie paliko patalą ir protą.
Bėgo velniškai toli,
Per žolę ir per sniegą
Ir per keistą laiką
Bėgo jie

Jie kartais skrido.
Kildavo ir verkdavo su vėju tol,
kol nuogas rytas jiems pakirsdavo sparnus.

Sapnus

Ir naktimis herojai juto gilų atgarsį savųjų norų:
Gyvas buvo vėjas. Širdyje skambėdavo širdis.

Bet kartais vėjas mirdavo
ir skaudžiai tveriantis ir veriantis,
ir sausas ilgesys nugeldavo sapnus

Sparnus

Mačiau, kaip žmonės krisdavo.

Rugilė Barzdžiukaitė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Pamirškime tuos ,,už” ir ,,prieš”
Ir eikime susilietę pirštų galais
Bučiuoti debesis.
Ir tas trumpas laikas
Skirtas mums pabūt kartu
Matysi, ištįs kaip guma –
Mes ją abudu kramtysim
Ir pūsim didžiulius burbulus.
Paskambink man,
Ir tavo balsas
Suskilęs į mažytes elektromagnetines bangas
telefono laidais
Ateis pas mane.
Aš lauksiu.
Aš pati kalbėsiu.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Kai žemėje ištirps vanduo,
ir žmonės pasislėpti žmonėse nesugebės,
į žemę nesugrįš dangus.

Jei žemė nebejaus pėdų,
jos kojos pasibaiks,
ir žemė niekur nenueis.

Kai žmonės paskutinį kartą
stengsis prijaukinti žvėrį,
nepavyks.

Nes žvėrys lygūs tarp žvėrių.
Ir tiems, kurie dar stengsis
laistyt žemę, nebeliks vandens.
Ir jie užtrokš.

Ir nesakykite, kad aš niūri.

Nes paukščiai neturės dangaus,
jei panorės skraidyt žmogus.

Ir žmonės neturės dangaus.

Kai paskutinis gims žmogus,
kuris nuspręs, kad žemėj per tamsu,
jis vienas priartės prie saulės ir sudegs.

Ir bus tylu

Miškai jau nevirpės

Ir jūros mirs

Ir žemė mirs

Akmuo supus

Ir nebegims žmogus

Rugilė Barzdžiukaitė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

O, vaike, niekada netapk tuo, kuris baudžia ir rėkia.
Tavo rėkimas, suskilęs į daugybę aštriabriaunių
adatų
Kris žemyn ir smigs į minkštutes miško samanas,
Pūkines vaikystės pagalves, saldžiausius sapnus;
Ir jų išnirusios smailios galvutės nerimu smigs
Į tavo pavargusią nugarą.

Rasa Urbonaitė, 12b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nueisiu saulės pasitikti…
Ir nešiuos laisvę delnuose.
Neleisiu tylai pasilikt,
Bangas įpynus plaukuose.

O kopose, lai ūžaus vėjas,
Pametęs laimę tarp žolių
Pustys sau smėlį kaip pašėlęs,
Ieškos gyvenimo kelių…

Sutikus saulę aš nueisiu,
Ir nešiuos laisvę delnuose.
Tik vėjui pasilikti leisiu,
Įpynus viltį plaukuose.

Aušra Maldutytė, 1a klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nejaugi tikrai vien tik šito norėjau –
Sapnais nusagstytoj tikrovėj gyventi?
Klausytis ne Tavojo balso, o vėjo…
Ir lėkti su juo – patirties pasisemti.

Ir kas iš tikrųjų mane suklaidino –
Ar vėjas, ar mano laisva prigimtis?
Ar laisvę turėjau? Ar ji man padėjo
Atverti į Tavąją širdį duris?
Kas man pasakys, ar vėl būsi arti,
Kai naktį ieškosiu šviesos?
O gal tik nakties aklumu apgaubti
Mes esam arčiausiai tiesos?

Asta Novikaitė

Pavasaris ištiško
Baltais žiedais
Iš Dievo saujos

Neringa

Pašvinkęs rytas
Nežadėjo nieko gero:
Nei laiško, nei žinios,
Nei telegramos.
Neatnešė jis, rodos, ir nieko blogo:
Neprasidėjo karas, nebuvo maro,
Tik truputis smogo…

Tiesa,
Kažkur pradingo
Iš laiptinės lemputė,
Skersgatvyje pertrenkė bobutę,
Milijonierius laimėjo aukso puodą,
O neklusni dukra( be mamos leidimo)
Nuskirpo kuodą.

Na, taip, dar lijo,
Tik ne meteorais,
O lašiukais,
Dama netyčia nusilaužė
Bato kairiojo kulniuką,
Porelė pasibučiavo vidury autobuso,
O senmergei nuo to ausies būgnelis trūko…

Bet juk visa tai
Įvyko rytą –
Kai viskas galima ir niekas nepramanyta.

Jau kitą rytą
Niekas neprisiminė apie bobutę,
Ausies būgnelį, kairįjį kulniuką ir lemputę,
Nes tai buvo jau naujas rytas,
nežadantis nieko gero, nieko blogo
ir nieko tikro…

Aurina Venislovaitė, 3b klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Meilės slenkstį surasi
Pravėręs širdelės vartus
Prisėsk
Pasėdėk
Ir suprasi
Koks mažas be meilės
Žmogus

Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Bet tu saugoki meilę
Tu ją saugok lyg paukštę
Niekada nesužeisk…
Niekada neįžeisk…
Jei išskris – nesugrįš…
Ir tu jos niekada neprišauksi,
Nors ir plyštų iš skausmo
širdis…

Štai tokia Ji yra
Lyg Šventoji Dvasia
Meilė –
Mano ir tavo

Regina Danienė

Man pasidaro
Baisu,
Kai iš rankų
Išslysta
Laikas.
Nes, atsitrenkęs
Į grindis,
Jis suskyla
Į šimtus
Šukelių.
Imu tas
Šukeles
Po vieną
Ir lipdau.
Bet jos
Nelimpa,
Nes kiekviena
Šukelė –
Tai atskiras
Įvykis,
Atskiras
Likimas,
Atskiras
Gyvenimas.
Mano gyvenimas.
Žvelgiu į
Šukelės gelmę
Ir norisi
Juoktis,
Šypsotis,
Dėkoti,
Liūdėti,
Verkti
Iš džiaugsmo,
Iš skausmo,
Iš siaubo,
Iš baimės,
Iš nevilties,
Norisi raudoti,
Kad nieko
Negalėjai pakeisti,
Kad nieko
Negalėjai padaryti,
Kad taip
Neįvyktų,
Kad taip
Neatsitiktų…

Ir tiktai ašaros
Sulipdo laiko šukeles…

Viktė Džiaugytė, 2GD(10) klasė
„Žiburio” gimnazija
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui