Pašvinkęs rytas
Nežadėjo nieko gero:
Nei laiško, nei žinios,
Nei telegramos.
Neatnešė jis, rodos, ir nieko blogo:
Neprasidėjo karas, nebuvo maro,
Tik truputis smogo…

Tiesa,
Kažkur pradingo
Iš laiptinės lemputė,
Skersgatvyje pertrenkė bobutę,
Milijonierius laimėjo aukso puodą,
O neklusni dukra( be mamos leidimo)
Nuskirpo kuodą.

Na, taip, dar lijo,
Tik ne meteorais,
O lašiukais,
Dama netyčia nusilaužė
Bato kairiojo kulniuką,
Porelė pasibučiavo vidury autobuso,
O senmergei nuo to ausies būgnelis trūko…

Bet juk visa tai
Įvyko rytą –
Kai viskas galima ir niekas nepramanyta.

Jau kitą rytą
Niekas neprisiminė apie bobutę,
Ausies būgnelį, kairįjį kulniuką ir lemputę,
Nes tai buvo jau naujas rytas,
nežadantis nieko gero, nieko blogo
ir nieko tikro…

Aurina Venislovaitė, 3b klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui