Muzika

Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos,

Ir vėjas dangiškas į jos lapus atklysta,
Ir paukštis čiulbantis joj suka savo lizdą,

Ir skamba medyje melodija tyli,
O aš klausausi jos ir užrašau smėly,

Ir vamzdį paimu, ir groju, ir dainuoju
Su vėju ir paukščiu ir su medžiu baltuoju,

Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos
Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.

Kai aš prisimenu anas dienas,
Rašau be galo paprastas dainas:

Apie auksinį tėvo gryčios stogą
Ir apie derlių, gerą arba blogą.

Ten kaip žiedai margavo aviliai,
Lietus į žemę sunkėsi giliai.

O žmonės gimė, sėjo, pjovė, mirė,
Juos kirto laikas, o jie kirto girią.

Bet jie žaliavo, kaip ir ta giria,
Ir jie dainas dainavo vakare,

Pareidami iš lauko į namus,
Ir švietė jiems saulėlydis ramus,

Ir suko girnas jiems galingas vėjas,
Vyresnis brolis, jiems padėt atėjęs.