Kai aš prisimenu anas dienas,
Rašau be galo paprastas dainas:

Apie auksinį tėvo gryčios stogą
Ir apie derlių, gerą arba blogą.

Ten kaip žiedai margavo aviliai,
Lietus į žemę sunkėsi giliai.

O žmonės gimė, sėjo, pjovė, mirė,
Juos kirto laikas, o jie kirto girią.

Bet jie žaliavo, kaip ir ta giria,
Ir jie dainas dainavo vakare,

Pareidami iš lauko į namus,
Ir švietė jiems saulėlydis ramus,

Ir suko girnas jiems galingas vėjas,
Vyresnis brolis, jiems padėt atėjęs.