mano kūnas
pasklis po Visatą
šimtmečiams
tyliai kvėpuojant
greitėjančiu oru
o pramotės
laužu nutiesusios tiltą
sugrįš į naktis
į žiemą sugrįš
nusidėjėliai piemenys
smilkyt laukų
lazdomis ir troškimais
tik saulužė
nubrėžusi ratą
negrįš
vėl švytėti virš
kairiojo tavo peties
Pasikalbėjau su dievais
Ir vėl į žemę sugrįžau,
Ir vaikštau skersgatviais kreivais,
Ir vėl eilėraščius rašau.
Danguj saulėlydis geltonas,
O aš į žemę sugrįžtu,
Kur groja senas patefonas
Ir kvepia liepos ties paštu.
Atsibusi vieną rytą tu gėlių lauke
Bus taip gražu ir gera
Spindės geltona saule danguje
Tačiau nebus ramumo tavo širdyje
Nes prisiminsi tu tada mane
Mano veidą ir ištarus žodžius
Ir taps širdį kažkaip nebe jauku
Kažkaip ilgu ir gėda
Kad prašvaistei visas dienas
Kad nesupratai tada manęs…
Norėsi viską sugražinti
Norėsi vėl kas ryt matyt mane
Vos panorėjus apkabint pabučiuot
Tačiau nebus tada manęs šalia
Aš būsiu ten kur tavęs nėra…
Ateisi tu prie mano namo lango
Stovėsi tyloje viena
Norėsi pamatyt jame kažką ko jau seniai nėra
Norėsi kad pakviesčiau aš vidun tave
Svajosi bent trumpam išgirsti mano balsą
Paliesti ašarojančias akis
Priglausti prie savęs ir apkabinti
Nušluostyt ašaras ir nuraminti
Tačiau manęs jau nebebus lange
Ir nebebus jau mano balso tyloje
Nebus jau nieko kas primintu tau mane
Todėl kad aš miriau kai tolai tu gatve…
Išblėso mano meilė tau
Išblėso tai ką aš jaučiau
O tavo žodžiai pasakyti man tada
Kad viskas bus dar mano kelyje
Kankino dar ilgai mane
Tačiau padėjo man suprasti tai
Kad tu nerasi vietos mano širdyje
Kad tu pajusi tai ką aš jaučiau dabar…
2005 sausis
Ernestas
Dar pamenu tą rytą
Švintant saulei,
Giedant paukščiams
Ir skambant muzikai tyliai.
Dar pamenu tą juoką,
Saulės šypsnį-
Ir spindintį gegužės rytmetį
Skaidriausiais spinduliais…
Dabar jau nieko nebėra,
Jau viskas žuvo širdyje
Ir saulės juoką
Užgožė debesys pilki,
Gegužės rytmetį
Jau pakeitė žiema didi.
Bet viskas dar sugrįš:
Ir pievos pilnos bus žiedų,
Ir žemė džiaugsis saulės skaidrumu.
Juk viskas dar sugrįš…
8a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš sugrįšiu,
Kaip sugrįžta į sodžių gandrai,
Aš parlėksiu su jais į namus!
Nekalensiu snapu, tik nedrąsiai, lėtai
Pabarbensiu į langą pirštu…
O dabar išeinu!
Netrukdykit gyventi,
Negailėkit erdvės,
Negailėkit manęs.
12 klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš pareinu, kaip tas valdovas nepažintas,
Kaip elgeta, ne pinigais, bet širdimi,
Aš sugrįžtu, grandine aukso surakintas,
Esu kažkas, nors taip norėčiau būti savimi.
Aš pareinu, nes vėl pradėjo kristi sniegas,
Kelius užpustė vėjai alkani,
Aš jau grįžau, bet kas?.. aš vienas?
Turėjau būti juk sutiktas kaip visi…
Aš parėjau, bet nežinau kodėl skubėjau,
Kodėl radau visus mažiausius takelius?
Dabar esu aš tuo, kuo būt turėjau-
Nei vergas, nei karalius, tik žmogus.
Paryžius lapkritį nekaip atrodo,
Sunyko grožis jo – žiema,
Aš pareinu į savo gimtą kaimą,
Į kaimą, bet vis tiek su šypsena.
10c klasė
„Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui