Lijo lijo
Dideliais lašais
Lijo lijo
Kada gi pasibaigs
Lijo lijo
Iš juodo debesies
Lijo lijo
Takus lietus nuties
Lijo lijo
Mėlynas dangus
Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Ar meni, ar meni, tu, žmogau?
O tai buvo seniai, oi seniai…
Tolimam Lietuvos pakrašty
Laukuose mėlynavo linai…
Ir giria…Ta ūksminga šalis
Ten vilkų paslaptingi takai,
Laumės audė ten savo kerus,
Ten šventosios ugnies aukurai…
Ir pirkelė mažutė tenai
Pažiūrėki – žaliam pagiry
Saulė žaidžia sodelio žieduos,
Dūzgia bitės jaukiam avily….
Pažiūrėk atidžiau – nors sena,
Ta pirkelė – be galo graži,
Nes iš jos spinduliuoja šviesa,
Nes ten žaidžia vaikeliai maži…
Ten slaptinga tyla vakarais
Tik lakštingalos trelė skaidri
Paskutiniais dienos spinduliais
Tu į sapną per žolę brendi…
Taip, žmogau…Juk tai tu ten buvai,
Juk tavieji ten buvo namai
Kur pradingo šviesi ta šalis
Ir kokie dabar tavo keliai?
Tu veržiesi ir ieškai kažko,
Kankiniesi, nes vis nerandi…
Patikėk, tau nereikia ieškot,
Nes turi viską savo širdy!
Tu tiktai prisimink, atsibusk
Iš mankurtiškų savo minčių,
Savo siela tu viską pajusk –
Te nelieka daugiau paslapčių
Aš žinau, tu atrasi ir vėl
Ką praradęs kadaise esi
Vėl skambės tau lakštutės trelė
Palaimingoj žvaigždėtoj nakty…
Amira
Svarbu ne žodžiai,
Meiliai ištarti
Ir ne veidai – vienokie ar kitokie
Svarbiausia, kad žmogus esi
Ir myli save tokį.
Svarbu ne tai, ką pasakys kiti,
O pasakyt jie daug ką gali.
Geriausia būti savimi
Ir taip nušviest pasaulį.
Svarbu ne tai, tu nori to ar ne,
Tavęs juk nieks neklausia,
O juk gyvent kaip pridera
Yra visų sunkiausia.
Roberta Gataulinaitė, 4c klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Pirmas lašelis
Sutvisko danguj
Prikėlęs žolelę
Kartu su žmogum
Atgimti vešėti
Gaivintis rasa
Gyventi mylėti
Ir džiaugtis diena
Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
prabils
dangus
lietum
o gėlės
medumi
pabūsim
aš ir tu
kaip žvaigždės
šuliny
pajūry
mylis
kopos
o kopose
vaikai
statys pilis
iš smėlio
šypsosis
jų tėvai
Laimis Žmuida
Taip keista būti prakeiktai:
gerti verdančią dervą,
žiūrėti pro kiekvieną rastą langą
be teisės užsimerkti;
bučiuoti blogud žmones,
vaikščioti lavonų nuklotais takais
ir galiausiai tapti vienu iš jų.
Iš manyje rastos dervos
nulipdys naują mane,
iš mano bučiuotų žmonių
padarys man draugus,
iš mano rastų langų
pastatys man namą,
į kurį tais pačiais
lavonų nuklotais takais
ateis naujas, dar baisesnis
prakeikimas.
Aurina Venislovaitė, 3b klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Srūva lyg Nemunas
Gyvenimas taku
Nesustojąs
Nepalaukęs ir manęs
Nežinau
Kada gi jis sustos
Nežinau
Aš jo prasmės dabar
Nežinau
O kas gi sužinos
Galgi Nemunas
Jis pats man prakalbės
Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Pažvelk
į akis
akys viską
pasakys
Patylėk
ir suprasi
ką supranta
klevai
Pabučiuok
ir sujungsi
du krantus
amžinai
Pastovėk
prisiglauski
kol
plasnoja
drugiai
Laimis Žmuida
neonas horizonte
apakina mano kraują –
nusiaunu batus
ir iš jų pasipila oranžinės skruzdėlės.
Kam sumindei mano psakas?
Kam pripylei medaus į mano ausis?
Dabar jos nebenori girdėti.
Sušaudyk mano naivumą –
Jis pernelyg šventas,
Kad jį prisijaukintum.
Būk niekšas.
Taip bus geriau.
Aurina Venislovaitė, 3b klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Metu aš tau į veidą
Lyg iššūkį
Baltus kardus
Kurie neduos akims
Ramybės
Kurie gulės per amžius
Kol nubus
Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš taip mylėjau —
Jausmas mano
Tarsi nudilus moneta
Pasenus ji bet tuo brangesnė
Aš Moteris
Aš planeta
Kur saulė nakčiai parsiduoda
Aš kančia
Aš taip mylėjau —
Jausmas mano
Jau atsitolino tarytum šventės
Tuščiu troleibusu
Ir šitaip tuščia
Lyg skrandyje po pagirių —
O mano jausmas –
Šešėlis vien tavų minčių
Ir negaliu sakyti aš myliu
Ir negaliu ištarti nekenčiu
Tyliu.
Rasa Valevičienė
Viešpatie
Ką man daryt
Kai tokios jaukios dienos
Kai žydruma iš ryto
Man į širdį liejas
Kai pabundu lyg bitė
Ramiai akis pramerkiu
Už lango medžiai žydi
Vilioja į pasaulį
Kai pulkeliu baltu žuvėdros
Ratus virš galvos suka
Ir į krutinę vėjas
Linkėjimus užsagsto
Kai šitaip jaukiai dienos
Skandina žydrumoj
Ką man daryti Viešpatie
Kieno akis nuo žemės
Galiu pakelt į dangų
Ir širdį kam atvert
Kam dovanoti juoką
Į plaukus kam įsegt
Kai šitaip jaukiai dienos palydi mus tolyn
Kai motina žemyna
Papuošia mums kelius
Ir kai pavasarį paklydę vaikščios
Praeiviai nuo savų minčių
Kartoju erdvei tyliai
Myliu
Visus
Myliu
Neringa