Be pavadinimo

Kas vakarą aš ateinu nekviestas
Pasiklausyti skambančios tylos.
Norėčiau nerimu nakties paliestas,
Nebeišeiti niekad atgalios…

Liepiu ant stalo taurę pastatyti,
Pripildytą svaiginančių nuodų.
Tikėjimas nepanašus į viltį –
Gyvenimą aš dvikovon šaukiu.

Tamsos skliautai žvaigždėti suliepsnoja,
Nebėk pro šalį man nežinomais keliais.
Sustok ir kaukimės, likimo broli,

Naktis plasnoja degančiais sparnais…
Suvaręs durklą ligi koto jam į širdį,
Aš noriu galią Nebūties patirti…

Karolis Šeškus, 3A klasė
KTU gimnazija
Kauno rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

mano stogas –dangus…
mano lova – žolė…
mano durys – spalvinga, rami pakelė..

mano maistas – medus…
mano stalas – delnai…
mano turtas – tai viskas aplink, kiek matai…

Glesum

Ak tie įžeidinėjimai:
jis tavo tėvas,
jis tavo giminaitis,
jis tavo artimas.
Kai pagalvoji
perpjauti gerklę tėvui
yra daug lengviau nei
triušiui.
Viskas, kas susiję su
Triušio agonija, – tikra.
O su tėvu kaip?
Su tuo, kuris surišo
Man rankas tamsiai mėlynu špagatu,
kad negalėčiau pasižiūrėti į veidrodį
ir pamatyti save.

Vincas Grigas, 4ha klasė
„Saulės” gimnazija
Biržų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Sidabriniais lašeliais lietaus pasibels vienąsyk
Paslaptinga viešnia. Savo langą jai atidaryk,
Įsileiski į širdį svajonę auksiniais sparnais
Ir nugrimzdę į nebūtį tylią vėl tapsim draugais.

Šėlsim, dūksim, kvailiosim ir žaisim mes pievų žiedais,
O pavargę pašauksime ją išgalvotais vardais…
Švelniai skambantis vaikiškas juokas atsklis iš toli,
Ji už rankos Tave išsives, o aš liksiu nakty…

Karolis Šeškus, 3A klasė
KTU gimnazija
Kauno rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nutilo namai…
Snaudžia žydintis sodas…
O mėnulis aukštai
žvaigždėmis karūnuotas…

Medžiuos šnara balsai…
Pakuždom…pakuždom:
Aš mačiau… tu matei?
Jį – akim mėlynom…

Ach tas rūkas…
Toks rūkas …
Svaiginantis, šiltas…
Švelnus tarsi pūkas,
Grakštus tarsi šilkas…
Mane apkabinęs
jis liečia maloniai…
Tik rūkas… tik rūkas…
Ir miegantys kloniai….

Glesum

Ant jos lūpų pamačiau
kabančius žodžius.
Nulaižiau.
Keista.
Ji pravirko –
Laikrodis tiksėjo.
Žiūriu į ją veidrodyje.
Matau savo Kainą.
Atsiklaupiau.
Tik tak… laikrodis tiksi.
Kokia nulaižytų žodžių prasmė?
Tik tak… sukasi galvoje.
Moteris su simetriškai suskilusiais akiniais
išsinešė veidrodį, laikrodį.
Saulele, atleisk.
Praradau tavo ašaras.

Vincas Grigas, 4ha klasė
„Saulės” gimnazija
Biržų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Tamsios sutemos gaubia jau žemę, artėja naktis,
Tad užmerki per dieną pavargusias savo akis.
Kilk ir skriski į šalį svajonių keliais pamirštais,
Išbarstysi takus ten ir pievas aguonų žiedais.

Virpa žiedlapiai trapūs nuo vėjo, pažvelk paslapčia –
Jie drugeliais lengvučiais pavirsta ir supa Tave…
Purpurinė plaštakė nedrąsiai nutūps ant peties,
Kad pajustum alsavimą karštą beribės nakties…

Karolis Šeškus, 3A klasė
KTU gimnazija
Kauno rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Gyvybės laikrodis muša vakarinį laiką
Raudonuose saulės gaisuose
Paskutiniuosiuose spinduliuose
Gęsta diena
Susideda snapus po sparnu paukščiai
O vėjas atsigula į akmenis
Ir statiškoj tyloj spyglių galais
Į tamsą skleidžias pušys
Nutiesia jos nematomas gijas į mums nežinomą Visatos gelmę
Tais švytinčiais saitais iki žvaigždžių
Žemės lopšys siūbuoja
Sidabro žvangesys negirdimas nė vienai ausiai
Užmigdo Dievo vaiką

Neringa

Pirmą dieną pamačiau,
kad Mona Liza verkia.
Antrą dieną – liūdi.
Trečią dieną – melancholiškai spokso.
Ketvirtą – šypsosi ir duoda man
dvylikos geltonų tulpių puokštę
bet kodėl dvejoju, neimu?
Juk tokia garbė gauti iš Monos Lizos gėlių.
Bet ne, geriau aš ją uždengsiu drobe
ir prisisemsiu į burną žemių,
kad suprasčiau ką reiškia
Monos Lizos šypsnys ir ko netekau
tęsdamas egzistavimą.

Pavydžiu maistui.
Pavydžiu degtinei, alui.
Pavydžiu knygai, filmui.
Pavydžiu sau.
Juokiuos iš vunderkindo.
O dar sako, kad aš panašus į save.
Ne! Gūžinis kopūstas
norėčiau būti.
Tada prisirinkčiau
Henriko Radausko vinių
ir prikalčiau lapus
vieną po kito prie sienos.
Tik vieno gaila po visko:
netenka prasmės
„Aš TAVE myliu.

Man nyksta smegenys.
Valgau ką tik nuplautą obuolį
iš vazono.
Slepiuos už tų, kurie mano,
kad ieškau.
Įžeidinėju Saulelę,
nes ji nemėgsta šiaudų.
Sušlapę šiaudai – mėšlas.
Saulelė jo neišdžiovins.
Draugai neiškuops.
Mama, ką man daryti?

Vincas Grigas, 4ha klasė
„Saulės” gimnazija
Biržų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Tyliai skamba žydėjimas vyšnių,
Tarsi snaigės plevena žiedai.
Netgi vėjas trukdyt neišdrįstų,
Tik nurimęs klausytų ilgai.

Ir išgirstum pavasarį grojant,
Jei po vyšniom sustotumei Tu.
Ir pajustum krūtinėj plasnojant
Savo širdį, apklotą sniegu…

Karolis Šeškus, 3A klasė
KTU gimnazija
Kauno rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Paseksiu pasaką tau baltą,
Šiltą šiltą…
Su debesuos užmigusia pilim.
Nutiesime link jos sapnuotą tiltą
Ir lėksim pasivaikščiot ten naktim…

Blyksės mėnulis, mirdamas iš juoko,
Kai mes kutensim jį nakties rūku…
Ir žvaigždės šokinės, spirgės ant stogo
Pajutę šiltą vėją iš rytų…

Nurimsi…
Skleisis nuostabiausias žiedas…
Mažutis spindulys švelniai sušildys…

Virpėsime…
pamiršę viską viską…
kol sutekės pasaulis čia –
į mūsų širdis…

Glesum

Užverkit langines!
Nenoriu aš matyt visai
Kaip leidžias saulė,
Raudonai nudažydama padanges.
Ji gęsta tyliai,
O širdyje taip liūdna, neramu.
Nelaukiu aš naujos dienos,
Nes senos klaidos vėl pasikartos –
Jų man tikrai pakanka…
Tegul sustingsta laikas erdvėje!
——————–

Atverkit langines!
Naujo ryto saule,
Aš sveikinu tave!

Roberta Gataulinaitė, 4c klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui