Gyvybės laikrodis muša vakarinį laiką
Raudonuose saulės gaisuose
Paskutiniuosiuose spinduliuose
Gęsta diena
Susideda snapus po sparnu paukščiai
O vėjas atsigula į akmenis
Ir statiškoj tyloj spyglių galais
Į tamsą skleidžias pušys
Nutiesia jos nematomas gijas į mums nežinomą Visatos gelmę
Tais švytinčiais saitais iki žvaigždžių
Žemės lopšys siūbuoja
Sidabro žvangesys negirdimas nė vienai ausiai
Užmigdo Dievo vaiką

Neringa