Pirmą dieną pamačiau,
kad Mona Liza verkia.
Antrą dieną – liūdi.
Trečią dieną – melancholiškai spokso.
Ketvirtą – šypsosi ir duoda man
dvylikos geltonų tulpių puokštę
bet kodėl dvejoju, neimu?
Juk tokia garbė gauti iš Monos Lizos gėlių.
Bet ne, geriau aš ją uždengsiu drobe
ir prisisemsiu į burną žemių,
kad suprasčiau ką reiškia
Monos Lizos šypsnys ir ko netekau
tęsdamas egzistavimą.

Pavydžiu maistui.
Pavydžiu degtinei, alui.
Pavydžiu knygai, filmui.
Pavydžiu sau.
Juokiuos iš vunderkindo.
O dar sako, kad aš panašus į save.
Ne! Gūžinis kopūstas
norėčiau būti.
Tada prisirinkčiau
Henriko Radausko vinių
ir prikalčiau lapus
vieną po kito prie sienos.
Tik vieno gaila po visko:
netenka prasmės
„Aš TAVE myliu.

Man nyksta smegenys.
Valgau ką tik nuplautą obuolį
iš vazono.
Slepiuos už tų, kurie mano,
kad ieškau.
Įžeidinėju Saulelę,
nes ji nemėgsta šiaudų.
Sušlapę šiaudai – mėšlas.
Saulelė jo neišdžiovins.
Draugai neiškuops.
Mama, ką man daryti?

Vincas Grigas, 4ha klasė
„Saulės” gimnazija
Biržų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui