už vieną muštą
duoda pusę kilogramo obuolių.
Už vieną mylėtą
Duoda vieną litrą kraujo.
Už vieną gražų
Duoda vieną laišką.
Todėl gimk gražus,
Būk primuštas,
( įsi )mylėk
ir valgydamas obuolius
galėsiu krauju rašyti man laišką.
Aurina Venislovaitė, 3b klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Pabūk su manimi
Kai rudenėja
Kai lapai dažos
Auksine spalva
Kai lietūs smelkias
Ir pagauti vėją
Norėtųsi maža ranka
Pabūk pabūk
Akimirka žavinga
Spalvota
Mirganti žavi
Tu šiandien
Tokia paslaptinga
Jau tu nebetelpi many
Tik rudeninės spalvos
Puošia sielą
Vytautas Nausėda, 5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
… o ir piramidės miršta….
tik ne mums suvokti kiek amžių
ir „mirusį atminki” suglamžo
begaliniai laiko pirštai…
1998 m.
Marijus Urbonas
Vakar
mes rinkome žvaigždes
Turbūt ištirpo
kišenėse daug vandens
TV
siūlo nusipirkti
kol neturime
nereikalingą daiktą
Gerai
kad realiai nebūna
kaip filmuose
ir velniškai gaila
Beje
labai jau daug vandens
Ar tik nebandėm
pasiimt mėnulio?
2003 m.
Marijus Urbonas
Oi
Seniai seniai
Už devynių jūrų
Už devynių marių
Mylėjau princesę
Bet
Kasdienybė
Dar mažą pagrobė
Dar mažą uždarė
Toli nuo pasakų
Tik
Po daug metų
Aš viską suvokiau
Daug daugiau melo
Yra realybėje
O
Trečias brolis
Alų midų geria
Per barzdą varva
Ir nieko neturi
2003 m.
Marijus Urbonas
Pavasaris
Ąžuolynuose visada kaip ruduo,
Tik trūksta aukso.
Ir jei paneigsiu,
Kad smulkmenos pagrobia vis daugiau sielos,
Tai gyvenu labai gerai.
O juk esu mylėjęs visą pasaulį.
Galėčiau ir šiandien,
Jei tik būčiau popiežius.
Tik akys jau pavargo
Nuo žmogiškųjų aistrų kaitos.
Ir didelio miesto – blanki saulė.
2003 m.
Marijus Urbonas
Kaskart kai kažkas keisto kaupias kambario kampuos
Kaip kraują kainuojantis kritimas
Klaupiuos
Kad kilčiau…
1997 m.
Marijus Urbonas
Nesvarbu kokios spalvos šachmatas tu esi:
Ir balti šachmatai juodais langeliais vaikšto,
Kad galėtų būti…
1997 m.
Marijus Urbonas
Sutinku aš jį kas žingsnis
Kiekviename veide,
Kur benukryptų mano žvilgsnis:
Gyvame, negyvame.
Su baime žvelgiu į laikrodį.-
Laikrodžio dvasia- jis.
Nukreipiu akis į veidrodį.
Veidrody- aš, jo dalis.
1996 m.
Marijus Urbonas
Matysi daug lapų.
Žinosi: jie – aš.
Norėsi surinkti –
vėjai nuneš
Bėgsi iš paskos,
gaudysi juos.
Ir kai pagausi,
bus tuščia delnuos…
1996 m.
Marijus Urbonas
Sekundė
seka
sekundę
Kažkas užmiega
Ir vėl pabunda
mažytė pagunda
sustabdyti sekundę…
Bet kurgi ji bėga?..
Kaip lašas
po lašo
krenta…
Krenta ir kažką rašo
Į kitą krantą
ji nurieda…
Rodo kelią didelės rankos.
1996 m.
Marijus Urbonas
Save imi laužai dalini
Kol vienąsyk suvoki
Paskutinė vakarienė
Esi jos dalimi
Apie tave viskas juda
O tu – save pamiršęs –
Vis aplink dairais
Ir ieškai Judo
1997 m.
Marijus Urbonas