Be pavadinimo

Tu krisi taip,
kaip akmenys krenta
O gal kitaip
Žemė viską renka…

O gal – kaip sėkla?
O gal sudygs…
O gal užaugs,
o gal – žmogus?..

Gal taip ir bus,
jei kas nors
į žemę kris
kaip lietus…

1996 m.

Marijus Urbonas

Tai buvo mirusiųjų akys,
Kupinos gyviesiems
Nesuprantamo žinojimo,
O mes, rankas ištiesę,

Stovėjom kiek nustebę
Ir tiek pat išsigandę…
Atrodo, viską radom…
Vis tiek kažko nerandam…

1999 m.

Marijus Urbonas

Kartais
Mėlynių galima rasti
Ne tik miškuose.

Kartais vynas ir kraujas
Panašūs ne tik spalva,
Bet ir tuo, kad liejasi kartu.

Ir kas kartą vis mažiau keista,
Kad žodžiai “žvėris” ir “žmogus”
Prasideda ta pačia raide…

1999 m.

Marijus Urbonas

Ir kas dieną tu eini
Ir galvoji kad tu eini
Ir galvoji kad tu eini ten
Kur nori

O kažkur kažkas sėdi ir galvoja
Ką daryti kad tu taip galvotum
Ir kai pavyksta sau tyliai ploja
Nes jie taip eina o tu taip
Stovi

2001 m.

Marijus Urbonas

gal tuštuma tai
tiktai neįmanoma
užpildyti

nors pasaulis
jau seniai
nebetelpa lange

jame radau tave
ir tavo akyse –
gyvenimą

ir numiriau…

2001 m.

ne tavo teleskope
o danguje
vis mažiau žvaigždžių

o kiek ieškojai
kiek savęs palikai
sėdėti ant palangių

ir žinai paukščių takas
pakankamai ilgas
kad nueitumei niekur

o kažkas savanaudiškai
sako pasiilgau
tam kad liktumei vietoj

kad nieko neieškotumei
ir nerastumei
kad tave turėtų…

2001 m.

Marijus Urbonas

Vienas kitam skausmą neša,
Vienas kito krauju rašo,
O po to vienas kito prašo
Paguodos nors lašo,

Nepajėgdami daugiau kęsti…
Ir ima bendrą būtį ręsti,
Nes gali tiktai taip subręsti
Vaisiai jų ir juos pratęsti…

1998 m.

Marijus Urbonas

kasdien nešami ir nešantys
su savimi keistą pagundą
per sekundę būti sekundę
per minutę šešias dešimtis

ir erdvėje kurią apimame
kiek galime rankas ištiesę
esame dievai ir… nematomi
begalinėje laiko tiesėje

2000 m.

Marijus Urbonas

Dar vienas rytas
randa berašantį.
Dar vienas diena
prabėga sapne.
Dar vienas vakaras
randa beprašantį,
kad dar vienas
rytas rastų mane.

1996 m.

Marijus Urbonas

ir atsispindi žvaigždės
veidrodžiuos balų
mes niekaip neįstengiame
pasisemti jų

ir žvelgiame jau į mirusias
kartodami būsim
o jos tūkstančius metų
dar juoksis iš mūsų

1997 m.

Marijus Urbonas

Į praeitį pavirto
dar viena diena.
Tuoj atsisveikinsiu
su dabartimi.
Pasveikinsiu ateitį
ir žvelgsiu į ją:
Kada nors
aš būsiu praeitimi.

1996 m.

Marijus Urbonas

Kaip ir visi tą patį pakartojęs
Suskaičiavęs prabėgusį savo laiką
Ir suskaičiuotų metų neatlaikęs
Dar vienas laikrodis sustoja

O kitus kurie dar nesustingę
Gal ir tave užlieja liūdesys
Kad ką tik buvęs menkas judesys
Dabar išvis nebeprasmingas

1997 m.

Marijus Urbonas