Kai žemėje ištirps vanduo,
ir žmonės pasislėpti žmonėse nesugebės,
į žemę nesugrįš dangus.

Jei žemė nebejaus pėdų,
jos kojos pasibaiks,
ir žemė niekur nenueis.

Kai žmonės paskutinį kartą
stengsis prijaukinti žvėrį,
nepavyks.

Nes žvėrys lygūs tarp žvėrių.
Ir tiems, kurie dar stengsis
laistyt žemę, nebeliks vandens.
Ir jie užtrokš.

Ir nesakykite, kad aš niūri.

Nes paukščiai neturės dangaus,
jei panorės skraidyt žmogus.

Ir žmonės neturės dangaus.

Kai paskutinis gims žmogus,
kuris nuspręs, kad žemėj per tamsu,
jis vienas priartės prie saulės ir sudegs.

Ir bus tylu

Miškai jau nevirpės

Ir jūros mirs

Ir žemė mirs

Akmuo supus

Ir nebegims žmogus

Rugilė Barzdžiukaitė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui