1989 metų rugpjūčio 23-iosios Baltijos kelias parodė: mes esame. Niekas negali nugalėti Tautos, einančios į nepriklausomybę. 1990 metų kovo 11-oji paskelbė: Lietuvos valstybė yra!

Atkurta nepriklausomybė atnešė laisvę, džiaugsmą, viltį ir netikrumą. Dideli pasikeitimai – nežinomybę ir pasimetimą, naujas galimybes ir tikslus. Lietuvos psichologinė bendruomenė ėmė ruoštis naujai iškilusių problemų sprendimui.

A.Adlerio, vieno žymiausių XX amžiaus psichologų, pasekėjai Lietuvoje jau nuo pirmųjų nepriklausomybės metų darė didelę įtaką psichologijos mokslo vystymuisi, demokratinių santykių kūrimui, įvairių profesinių, socialinių, amžiaus žmonių grupių švietimui, mokymui ir asmenybės augimui. Pirmasis žingsnis buvo žengtas, kai gaivių laisvės vėjų pagauta, labai aktyvių ir atsakingų psichologų grupė 1992 metais nusprendė įsteigti mokyklą. Jos tikslas – gerinti tarpasmeninius santykius. “Darnos” mokykla Druskininkuose, Lietuvos Respublikos provincijoje, buvo pirmoji profesionaliosios psichologijos mokykla, kurios tikslas – suaugusiųjų, vaikų bei paauglių psichologinis švietimas, mokymas ir asmenybės ugdymas; mokytojų, psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų profesinis ruošimas ir kvalifikacijos kėlimas; sveiko gyvenimo nuostatų formavimas; tarpkultūrinio bendravimo plėtimas. Šie tikslai, dabar juos vertinant, atrodo pralenkę savo laiką. Psichologai R.Bieliauskaitė, D.Kuzmickienė, Z.Streikus ir kiti suprato: “Jei alkstančiam duosi pagautą žuvį, tai jis bus sotus šiandien; jeigu alkstantįjį išmokysi žvejoti, jis bus sotus kiekvieną dieną”. Ši kinų patarlė tapo Druskininkų “Darnos” mokyklos moto. Mokykloje savo žinias gilino ir įgūdžius tobulino šimtai Lietuvos psichologų, socialinių darbuotojų, mokytojų, tėvų ir vaikų.

Pirmosios Lietuvoje privačia iniciatyva įkurtos psichologinės mokyklos steigėjus įkvėpė, jiems padėjo, daug minčių sukėlė, praktinę pagalbą suteikė dalyvavimas tarptautinėse A.Adlerio psichologijos vasaros stovyklose Olandijoje (1992) ir Čekoslovakijoje (1993). Ši tarptautinė A.Adlerio psichologinės mokyklos vasaros stovykla (ICASSI) buvo įkurta A.Adlerio mokinio ir pasekėjo R.Dreikurso iniciatyva 1963 metais. Jos tikslas – skleisti A.Adlerio mokymą. Programa yra skirta konsultantams, psichologams, socialiniams darbuotojams, globos ir rūpybos atstovams, mokytojams, verslininkams – visiems, kurie nori suprasti save, tobulinti savo santykius. Ji skirta šeimoms, vaikams ir jaunimui – žmonėms, kurie neabejingi A.Adlerio ir R.Dreikurso psichologinėms mintims. Padrąsinimas, pagarba ir bendradarbiavimas – tai baziniai A.Adlerio teiginiai, kurie įkvėpė ir kuriais “užsikrėtė” ICASSI vasaros stovyklose pirmieji Lietuvos atstovai. Rasos Bieliauskaitės ir Zenono Streikaus asmeninės iniciatyvos ir entuziazmo bei ICASSI dėstytojų dėka 1992–1996 metais Lietuvoje lankėsi ir vedė seminarus labai įtakingi ir profesionalūs ICASSI mokytojai: Ph.D. Betty Lou Bettner (JAV), Helmut Heuschen (Vokietija), Teo Joosten (Olandija), Ph.D. Eric Mansager (JAV), Ph.D. Michal Popkin (JAV), Dipl. Psych. IAP Ivonne Schuerer (Šveicarija). 1993 metais “Darnos” mokykloje Druskininkuose suburta pirmoji mažoji lietuviškoji adleristinė vasaros stovykla (mini ICASSI), kur seminarą vedė Individualiosios psichologijos klasiko Rudolfo Dreikurso dukra psichologė Ph.D. Eva Dreikurs–Ferguson ir jos vyras Ph.D. G.W.Linden iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Stovyklos seminaro tema – “Drausmė ir draugystė klasėje”. Visi šie žmonės – pirmoji kelrodė žvaigždė Lietuvos adleristiniame judėjime. Be jų idėjinės ir materialinės pagalbos sunku įsivaizduoti tolesnį individualiosios psichologijos minčių augimą Lietuvoje.

Psichologė Edita Briedienė, tolesnio adleristinės minties plitimo Lietuvoje iniciatorė, dalyvaudama Druskininkuose I. Schuerer seminare “Klaidingi elgesio tikslai”, buvo sužavėta ir padrąsinta individualiosios psichologijos idėjų poveikio jėga. 1995 metais ji dalyvavo Maltoje vykusioje vasaros stovykloje. Šios kelionės patyrimas ir įspūdžiai buvo postūmis tolesnei Lietuvos adleristų bendruomenės kūrimosi raidai. 1996 metų vasarą į ICASSI Anglijoje išvažiavo Rasa Bieliauskaitė, Edita Briedienė ir Eglė Zubienė.

Supratusi bendradarbiavimo poreikį ir įžvelgusi vystymosi perspektyvas, norėdama padrąsinti besikuriančią bendruomenę, ICASSI taryba nusprendė, kad 1998 metais vasaros stovykla bus organizuojama Lietuvoje. Buvome pripažinti ir padrąsinti: mūsų respublika yra pirmoji ir kol kas vienintelė iširusio tarybinio bloko valstybė, kurioje į tarptautinę A.Adlerio psichologijos vasaros stovyklą susirinko žmonės iš daugiau nei 20 pasaulio šalių.

Anglijoje užsimezgęs bendradarbiavimas su šveicarų profesionaliosios A.Adlerio mokyklos psichologais paskatino užsienio profesionalų susidomėjimą ir pagalbą Lietuvai. 1997 metų balandžio mėnesį šveicarė Nani Wirth Panevėžyje vedė tėvų mokymo grupę. Į šį seminarą susirinko dauguma Lietuvos psichologų, kurie buvo susidomėję A.Adlerio bei jo pasekėjų mokymu ir kurie jautė poreikį skleisti ir populiarinti IP idėjas, burti įvairių sričių profesionalus, savo veiklą grindžiančius individualiosios psichologijos teorija ir taikančius jos metodus. 1997 m. balandžio mėn. 8 d. dvidešimt IP entuziastų steigiamajame susirinkime nusprendė įkurti Lietuvos individualiosios psichologijos draugiją. Nani Wirth yra draugijos krikštamotė, nes dalyvavo steigiamajame susirinkime. Pirmąja prezidente buvo išrinkta Edita Briedienė. Draugijos įkūrimas – naujas puslapis adleristinės minties vystymesi Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos Individualiosios psichologijos draugija vienija per 160 aktyvių narių, kurie savo tiesioginiame darbe – mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse, įvairiose bendruomenėse, šeimose ir kt. taiko individualiosios psichologijos žinias.

Tarptautinių vasaros stovyklų, kuriose puikiai derinami mokymosi ir lygiaverčio bendravimo poreikiai, idėja labai sužavėjo jose dalyvavusias Editą Briedienę ir Eglę Zubienę. Jos labai norėjo, kad tą nepakartojamą jausmą patirtų kuo daugiau žmonių, kad būtų galima pasidalinti naujai gautomis žiniomis ir patyrimu. 1997 metais paskutinį rugpjūčio savaitgalį susibūrė pirmoji LIPD vasaros stovykla Paberžėje. Jos metu visi dalyvavusieji gilino individualiosios psichologijos žinias, mokėsi darnesnio bendravimo ir lygiavertiškumo. Dalyvavo 30 draugijos narių su šeimomis. Dabar jau tradicija tapusioje stovykloje kasmet dalyvauja daugiau nei 100 žmonių. Šių stovyklų dėka adleristinė mintis skleidžiama ne tik tarp profesionalių psichologų, bet yra pasiekiama kiekvienam, kuris neabejingas geresnei savo ir savo vaikų ateičiai. Stovykla – nauja adleristinės bendruomenės pakopa.

1998 metais Vilniuje vykusiame ICASSI turėjo galimybę dalyvauti beveik 40 Lietuvos profesionalų. Jų dalyvavimą materialiai parėmė Didžiosios Britanijos verslininkas J.Sharp. Šis žmogus – tai stebuklas, kuriam dėkingi ir jį mini žmonės, dalyvavę nepakartojamame jausmų ir minčių renginyje.

Šios vasaros stovyklos metu psichologės Erikos Beržinienės iniciatyva užsimezgė bendradarbiavimas su Atlantos (JAV) universiteto profesoriumi Ed.D. Roy Kern ir IP konsultantu iš Pietų Karolinos Ph.D. Frank Walton. Šių energingų, įkvepiančių ir padrąsinančių profesionalų bei p. John Sharp dėka 1999-2000 metais buvo vykdomas projektas: mokomi trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – psichologai, mokytojai ir tėvai. Seminarus ir pratybas vedė, paskaitas skaitė IP specialistai iš JAV ir LIP draugijos narės Erika Beržinienė, Virginija Dapkevičienė, Lilija Lasauskienė ir Eglė Zubienė. Šiuo metu tęsiasi bendradarbiavimas su Rygos ir Talino psichologais: keičiamasi žiniomis bei patyrimu.

LIPD prezidentė Edita Briedienė, gavusi šveicarių kolegių Nani Wirth, Erikos Echle pagalbą, stažavosi Ciuricho A.Adlerio institute. Jos patyrimas, kitų šalių kolegų patarimai ir padrąsinimas, Lietuvos bendraminčių palaikymas nulėmė profesionalios visuomeninės mokslo institucijos Lietuvoje – individualiosios psichologijos instituto – kūrimą.

1999-2000 metų laikotarpis labai turtingas įvairių adleristinės bendruomenės įvykių: tais metais grupė Lietuvos psichologų stažavosi užsienyje, vedė mokymus, pratybas, seminarus įvairiausioms profesinėms ir socialinėms grupėms – mokytojams, gydytojams, psichologams, tėvams, paaugliams, vaikams ir kt. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Draugijos nariai žymiai ūgtelėjo ir ėmė nebetilpti “senuosiuose marškinėliuose”. Nuoseklių IP žinių, patyrimo poreikis išaugo, todėl buvo nuspręsta organizuoti profesionaliai paruoštų IP konsultantų mokymą. 2000 metų vasario mėnesį buvo įsteigta Viešoji įstaiga “Individualiosios psichologijos institutas”. Jos steigėjos – aktyvios LIPD narės: R.Barkauskienė, E.Beržinienė, R.Bieliauskaitė, E.Briedienė, L.Lasauskienė, V.Satkūnienė ir E.Zubienė. Direktore buvo paskirta psichologė Violeta Satkūnienė. Instituto veiklos tikslas – skleisti ir gilinti IP žinias. Siekdamas šio tikslo institutas organizuoja IP mokymą psichologams (kvalifikacijai kelti), švietimo, socialinės apsaugos ir medicinos bei kitų sričių specialistams, tėvams, šeimoms, sutuoktiniams; užsiima IP literatūros leidyba, vertimu ir platinimu; bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis socialinės apsaugos, švietimo ir medicinos srityse, su kitų šalių tarptautinėmis organizacijomis, dirbančiomis IP srityje. Šiuo metu institute mokosi 33 žmonės. Mokslas vyksta keturis kartus per metus “prailgintais” savaitgaliais (nuo ketvirtadienio iki sekmadienio). Studentai yra įvairių profesijų – psichologai, mokytojai, medicinos slaugytojos, socialiniai darbuotojai ir kt. – žmonės, kurie turi galimybę savo tiesioginiame darbe pritaikyti IP žinias ir gautus įgūdžius. Instituto steigėjos kartu yra ir jo dėstytojos. Tačiau instituto darbe dalyvauja ir dėstytojai iš užsienio. Seminarus vedė IP konsultantas iš Šveicarijos S.Schuerer, vokiečiai R.Schmidt, G.Baumer, T.Crins, M.Bulitta, B.Husmann ir B.Schaepers. Šiuo metu E. Briedienė, kuri yra instituto mokymo programų direktorė, veda derybas su Vokietijos, Šveicarijos ir kitų šalių profesionalais dėl bendradarbiavimo galimybių.

2001 metų vasario mėnesį instituto steigėjų ir profesoriaus Roy Kern iš JAV iniciatyva buvo sukviestas instituto patarėjų (t.y. visuomeninių instituto pagalbininkų – žymių mokslininkų, verslininkų, kūrėjų) susirinkimas, kurio tikslas – ieškoti naujų galimybių gerinti ir plėsti instituto veiklą.

Mielai sutikus autoriams, yra išverstos Frank X.Walton knygos “Kaip susidraugauti su vaikais”, “Kaip užsitarnauti paauglių pasitikėjimą namuose ir mokykloje?”, Evos Dreikurs Ferguson “Įvadas į A. Adlerio psichologiją”. Ruošiama spaudai Rudolfo Dreikurso knyga “Laimingi vaikai”.

IP institutas – vienintelė mokymo institucija Lietuvoje, kur suaugusieji, įvairių profesijų žmonės, gali nuosekliai studijuoti ir gilinti IP žinias. Studentų profesijų ir geografijos įvairovė rodo, jog instituto įkūrimo idėja ir laikas atitinka jaunos demokratinės valstybės poreikius. Individualiosios psichologijos institutas – naujas etapas adleristinės bendruomenės vystymesi.

2001 metų kovo mėnesį tradicinėje pavasarinėje LIPD konferencijoje dalyvavo Vokietijos Individualiosios psichologijos draugijos administratorius, Tarptautinės IP draugijos sekretorius Horst Groener. Jis domėjosi LIPD, IPI veikla. Svečio nuomone, Lietuvos IP draugija atitinka Tarptautinės IP draugijos reikalavimus. Jis pasiūlė įsijungti į pasaulinį IP judėjimą. Lietuvos adleristinė veikla įgijo pasaulinį pripažinimą, nes IPI ruošiami individualiosios psichologijos konsultantai, LIPD narių skaičius artėja prie 200, organizuojamos kasmetinės LIPD vasaros stovyklos, bendradarbiaujama mokytojais iš kitų pasaulio šalių, su Baltijos šalių profesionalais.

Mes, Lietuvos adleristų bendruomenė, esame. Esame, kad prisidėtume prie demokratinės valstybės gerovės kūrimo.

Ši istorija atspindi adleristinio judėjimo vystymąsi Lietuvoje, tačiau neparodo sunkumų ir problemų, kurios iškilo kiekviename jo etape. O jų yra. Šiuo metu ir draugija, ir institutas yra oficialiai ir realiai registruoti privačiuose butuose. Kol kas nėra galimybių turėti nors ir mažas, bet atskiras patalpas, kurios veiktų kaip šių organizacijų biuras ar kontora. Tai yra būtina, nes organizacijos plečiasi, daugėja darbų ir užduočių, o derinti visuomeninius ir privačius interesus darosi vis sunkiau. Kyla nesutarimai kolegų tarpe, nepasitenkinimas šeimose, nes, pavyzdžiui, privačios ryšio priemonės yra nuolat naudojamos bendruomenės interesams; yra sukaupta jau nemažai literatūros, bet nėra galimybių surinkti knygas vienoje vietoje, kad jos būtų bet kada prieinamos kiekvienam norinčiam; visa organizacijų dokumentacija yra “išsibarsčiusi” per visą Lietuvą; nėra net elementarios organizacinės technikos ir pan.

Antra nemažesnė problema yra nuoseklaus išsilavinimo stygius, kurį jaučia daugelis draugijos narių. Instituto įkūrimas iš dalies leidžia spręsti šią problemą, tačiau jo dėstytojai taip pat susiduria su profesinio tobulėjimo poreikiu. Šiuo metu yra labai reikalinga dėstytojų asmeninė terapija ir konsultavimas bei profesinė priežiūra (supervizija). Nerimą kelia tai, kad lig šiol nesugebėjome rasti lėšų, kurios padėtų išspręsti abi aukščiau paminėtas problemas.

Trečia problema, apie kurią noriu pasakyti, yra literatūra. Daugelio Jūsų dovanotos knygos yra neįkainojama parama mums. Esame surinkę visų Draugijos narių turimų adleristinių knygų sąrašą ir žinome, kad Lietuvoje yra nemaža individualiosios psichologijos leidinių biblioteka! Vis gi, tik nedaug žmonių skaito užsienio kalba, todėl knygų vertimą laikome vienu pagrindinių mūsų tikslų. Šio laikotarpio finansinė situacija neleidžia mums įsigyti autorinių vertimo teisių.

Mano galva, tai yra pagrindinės iš daugelio problemų, su kuriomis mes susiduriame. Tai, kad jos yra, tik dar kartą patvirtina, kad mes esame, kad mes dirbame, kad mes judame į priekį. Turime viltį, tikėjimą tuo, ką darome, daug energijos ir entuziazmo. Džiaugiamės, kad pasėta individualiosios psichologijos sėkla Lietuvoje sudygo, auga ir krauna pumpurus.

Views All Time
Views All Time
7404
Views Today
Views Today
1
0 0