Archives for Dailė

Žemė ir dangus po Rotušės skliautais

Žemiškoji juodoji keramika ir dangiškasis kaulinis porcelianas. Žiedimo maestro ir kaulinio porceliano asė. Juodos ir baltos spalvų derinys po senoviniais Rotušės rūsių skliautais. Tai vakar Keramikos muziejuje atidarytos Vidmanto Valiušio ir Aldonos Keturakienės parodos “Kontrastai” intriguojantys deriniai. Utenos rajone, Leliūnuose…
Plačiau >>

Buvęs kaunietis pasuko į nepelningą verslą

Šių metų Kėdainių krašto kultūros premija ketvirtadienį savivaldybės Tarybos posėdyje įteikta kėdainiečiui tautodailininkui Juliui Urbanavičiui. Šio menininko rajono žmonėms pristatyti nereikia, jo skulptūrų rasime ir Šėtoje ir Josvainiuose, ir Tiskūnuose, ir Vokietijoje, Dangoje, Julius -ir tapytojais, ne kartą surengęs autorines…
Plačiau >>
Dailė

Impresionizmas II dalis

Jauno prancūzų dailininko (1832-1883) paveikslas “Olimpija” (Paryžius, Luvras) sukėlė publikos pasipiktinimą ne dėl mergaitės nuogumo, bet dėl kitų priežasčių. 19 a. vid. ir 2-os pusės Prancūzijos ir Europos dailėje vyravo vadinamoji saloninė akademinė kryptis. “Olimpija”- tai ne kilminga deivė, ne…
Plačiau >>

Kauno rotušė

Kauno rotušė 1771 –1780 metais rekonstruota iš gotikinio pastato. Ji paaukštinta ir pailginta vakarų kryptimi, užstatutas dar vienas bokšto tarpsnis, pietų pusėje prie pastato prijungtas kolonomis paremtas balkonas. Rotušės buvo iš esmės pakeisti – vėlyvojo baroko kompozicija papildyta ankstyvojo klasicizmo…
Plačiau >>
Dailė

Impresionizmas I dalis

Ištikimybės gamtai principą išpuoselėjo XIX aštuntojo dešimtmečio meno kryptis. Ši kryptis pavadinta impresionizmu. Pirmiausiai ji susiformavo prancūzų tapyboje kaip priešprieša soloniniam akademizmui; vėliau reiškėsi daugelio Europos šalių dailėje, literatūroje, muzikoje, teatre. Impresionizmo pagrindas - įsitikinimas, kad viskas pasaulyje nuolat kinta…
Plačiau >>

L.Gucevičius – lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininkas

Visas čius kūrybinis palikimas – neįkainojimai vertingas indėlis į musų krašto architektūrą. Jo kūriniai tapo vertingais Vilniaus miesto ir jo apylinkių architektūros akcentais. Jie iki musų dienų nenustojo savo reikšmės. Į to meto Vilniaus barokinę architektūrą įjungdamas aiškų, laisvai perkurtą…
Plačiau >>
Dailė

Lietuviškojo klasicizmo savitumai. Palyginimas su Lenkijos klasicizmu

Lietuvos klasicizmo architektūra buvo kuriama pagal tą pačią visos Europos idėjinę programą. Tačiau išsiskiria ir saviti regioniniai lietuviškojo klasicizmo bruožai. Aiškių meninių skirtumų pastebima net tarp Lietuvos ir Lenkijos architektūros. Lenkijos (ypač Varšuvos) klasicizmo kūriniams būdingas formų sudėtingumas, pabrėžtas dekoratyvumas,…
Plačiau >>

Ankstyvasis ir brandusis klasicizmas (1780 – 1795 metai)

Pirmuoju laikotarpiu Lietuvos klasicizmas palaipsniui peraugo iš ankstyvojo į brandųjį. Tarp jų nebuvo ryškių chronologinių ribų – tuo pačiu metu sukurta ir mažiau ir labiau brandžių kūrinių. Tai priklausė nuo užsakovų išsilavinimo bei arhitektų talento. Ankstyvojo klasicizmo pastatams (maždaug iki…
Plačiau >>