Rašytojo mintys nerimsta
Vis blaškos
Jos padrikos pinas
Ir sukas
Atrodo idėjos vis liejas kaip vaškas
Ir leidžias kaip rudenio rūkas
Ir gula į lapą raidė po raidės
Vis liejasi žodis po žodžio
O potekstėj kyla
Mintis po minties
Ir skęsta
Vaizduotės aruoduos
Vainius Bakas, 6a klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Gavau daug šiandien dovanų,
Ir laimės man visi linkėjo.
Aš šokau sūkury draugų,
Daug juoko, daug dainų skambėjo.
Prisiminiau staiga žodžius:
“Žmogus – likimo savo kalvis,
Bet reikia rankų tam stiprių,
Nes kartais – tik akmuo pagalvis…”
Kas pasakys, kur tie – tikri,
Skirti man įvykiai sudėti?
Antraip, juk sako vyresni,
Belieka vien delnai pūslėti…
Sigita Navickaitė, IVF klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Dar ne vidurnaktį
Tarsi vidurnaktį
Į krintančią liepsną
Du šokantys jonvabaliai
Param pam pam
Per patį vidurnaktį
Lyg ne vidurnaktį
Prieš patekant saulei
Vis dviese per bangas
Pūkšt pa pūkšt
Hop hop – vabaliukai
Per naktį vasarvydžio
Taip išdavikiškai graudžiai
Šitaip maloniai ir skaudžiai
Ant skruosto TEKŠT
Ir ima lyti…
Rita Urbonaitė, 4ch klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Jazminų svaigiam rūke
Paukščiu virpėki!
Jie vis dar šaukia mane
Jazminų svaigiam rūke…
Mano žirgai laukuose,
Dar palūkėki!
Jazminų svaigiam rūke
Paukščiu virpėki!
Giedrė Vitkauskaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš šoksiu Valpurgijos naktį
Šoksiu
Tik nesijuok
Aušrinės – Vakarinės
Veneros šokį
Aš Valpurgijos naktį išeisiu
Į pievą
Ir nupynusi žaltį
Apdėsiu juo saulės vežimą
Jeigu nieko aplinkui
Jau gražaus nebebus
Aš sudegsiu ir kilsiu
Kaip žvaigždė – lig dangaus
Aš Valpurgijos naktį
Suželsiu žole
Kad ir nevešlia
Bet žole …
Rita Urbonaitė, 4ch klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Tu ilgam išėjai,
Tad kodėl sugrįžti,
Ilgesingai už lango boluoji.
Nelauktai,nerangiai,
Lyg sapnų kliedesy,
Tu ir vėl man tyliai pamoji.
Nebyli lyg mirtis,
Lyg viešnia nekviesta,
Tu paliktas, užmirštas kelias…
Tas skaudus ilgesys –
Sugrąžintum kažką,
Kai atklysta šešėliais benamiais.
Giedrė Vitkauskaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Kas yra skausmas?
Ar tai dažnai aplankantis jausmas?
Ar tai, kada jauti kažką širdy.
Kada nieko suprast nebegali
Ir norisi prasmegti nevilty…
Toma Andrušaitytė, 1k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Ir dar:
Pasakykit, kas primušė vaiką.
Už ką?
Paukščiai verkia ir žmonės,
visi atsiprašo dangaus.
Kitados čia gyveno karaliai.
Ir jie mušdavo savo vaikus.
Rugilė Barzdžiukaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Milijonierius
padejavęs
elfą
užbūgnijo
reklama.
Apnuogintų
dekoracijų
taktika
strategiškai
apsiginklavo
disidentas
kavalierius,
kurio mergelė
nusišovė
daugiaserijinėje
staigmenoje.
Cezaris –
ryklys –
tai retransliavo
pinigingai
ir nervingai
auditorijai
konkurentų
telemetrais.
Neatsipirkusio
projekto
aktualijas
kriminaliniai
galiūnai
retransliavo
obuolio
respublikai,
kurios muzikinei
gvardijai
žilomis uodegomis
improvizacija
butelio dėžutėje
neišdegė.
Rita Razminaitė, 3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Pirmas rytas.
Nepaprastas ir nugalėtas.
Su daugybe saulių arba mylinčių veidų.
Nesuvoktų garsų ir vieno jaučiamo.
Kai plaka širdis.
Kai saulė švelniai siūlo gyvenimą ir jau (dar) ne(be)reikia kovoti.
Kai ežeras tyvuliuoja tau nežinomoj vietoj ir tu pamiršti skausmą.
Jautrus drugelis plakasi į stiklą ir jam atidaromas pasaulis.
Kur žmogus myli žmogų.
Jautrus drugelis nežino, kad žmonės miršta ir meilė miršta.
Jautrus drugelis gaudo gyvenimą, nes meilė nemiršta.
(Jautrus drugelis teisus, tačiau jis nieko nežino.)
Rugilė Barzdžiukaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Raudonas pulsuojantis taškas
Užtiško ant sulanguoto sąsiuvinio lapo
Ir čia pat užrašė eilėraštį.
Aš jį tau dovanoju
Ar girdi mane?
Ne, tu tikriausiai miegi.
Tik tokie kaip aš – hiperjautrūs
Lyg dideli pulsuojantys burbulai
Sklendžia per orą taip tyliai
Ir atrodo tik užgavę kažką
Jie subliūkš ir iš jų teliks
Raudoni tekantys upeliai.
Bet tu nebijok
Jei ir užkliūsiu už tavęs
Būsiu laiminga tekėdama upeliais.
Raudoni didele burbulai sklendžia per orą
Viens už kito retkarčiais užkliūdami
Ar gali patikėti?
Rasa Urbonaitė, 12b klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aistra jį valdė.
Ir skriaudė.
Jis klaidžiojo lapuočių miškuose.
Turbūt norėjo pasiklysti. Tiesa.
Atsukęs beržui veidą jis pamiršo nusišypsoti.
Kas iš tiesų jam atsitiko?
Katorga, prieš tai – jo paties laidotuvės.
Per užgavėnes.
Jis mylėjo švelniai, tyliai ir aistringai.
Jums reikia įrodymų?
Susapnuokit. Pamilkit.
Rugilė Barzdžiukaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui