
Be pavadinimo
Aistra jį valdė.
Ir skriaudė.
Jis klaidžiojo lapuočių miškuose.
Turbūt norėjo pasiklysti. Tiesa.
Atsukęs beržui veidą jis pamiršo nusišypsoti.
Kas iš tiesų jam atsitiko?
Katorga, prieš tai – jo paties laidotuvės.
Per užgavėnes.
Jis mylėjo švelniai, tyliai ir aistringai.
Jums reikia įrodymų?
Susapnuokit. Pamilkit.
Rugilė Barzdžiukaitė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui













