Gavau daug šiandien dovanų,
Ir laimės man visi linkėjo.
Aš šokau sūkury draugų,
Daug juoko, daug dainų skambėjo.

Prisiminiau staiga žodžius:
“Žmogus – likimo savo kalvis,
Bet reikia rankų tam stiprių,
Nes kartais – tik akmuo pagalvis…”

Kas pasakys, kur tie – tikri,
Skirti man įvykiai sudėti?
Antraip, juk sako vyresni,
Belieka vien delnai pūslėti…

Sigita Navickaitė, IVF klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui