Brendu aš per tylą… brendu, sustoju…
Tikiu, jog švystelsi šypsniu blankiu.
Aš tik žmogus, aš tik svajoju…
Dangus ir žemė – aš ir tu.

Raudono saulėlydžio gęstančios žaros
Nugrimzdo į smėlį, prarijo bangas,
Žvaigždėtosios pušys užmigo šešėliuos
Ir kelia iš sapno, kažin ar atras.

Išdžiūvusias kriaukles pajūrio vėjas
Užpustė geltonom smėlio pilim,
Užgeso mėnulis, taip ryškiai švytėjęs,
Ir viskas nugrimzdo gilion užmarštin.

Brendu aš per tylą… nenoriai sustoju…
Iš rankų širdis jau pabiro smiltim…
Aš tik žmogus, aš tik svajoju –
Danguj ir žemėj būt su tavim.

3k klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui