Tas jausmas manyje toks saldus
Ir toks neaprėpiamai vienas.
Prisiminimuose gyvas žmogus,
Spalvina palete mano sielą!

Žaliai nudažo vartus,
Ir leidžia bėgt džiaugtis pieva!
Žydrai nušlakstytas dangus,
Slepia paslaptingą dieną!

Lengva, dailininko ranka,
Jis švelniai paliečia žemę!
…bauginančiai juoda spalva,
Palieka ten ryškią dėmę…

Raudoną – paskleidžia plačiai!
Gamta ima graudžiai verkti!
Dega viskas aplinkui nūnai…
Mėlyna – bejėgė gesinti!

Jis suka Geltoną ratu
Ir bando nupiešti saulę,
Kad sieloje būtų šviesu
Ir joje gyventų meilė!

Skaidria spalvų gama,
Jis pėdsaką savo palieka…
Nėra pražios…ir pabaiga,
Lyg upė, rinkdama intakus teka