Šilko virvele tavęs nerišiu –
Garsijai Markesui jos bereikia.
Avele švelnia nesiglaustysiu,
Kai kerai jaunystės nebeveikia.
Jei nutrūks virvelė, nevaikysiu
Avinėlio savo po šėlionių lanką.
Tegu jis, kartodamas vaikystę,
Sapnuose švelniu balsu aplanko.
Gal stipriau ją trūktelsiu prireikus,
Kad pajusčiau ilgesingą trauką.
Nebijau atrišti, pastūmėt kaip vaiką,
Kad ieškotum savo laisvės lauko.
Dar sugrįši lyg romus ėriukas
Prie virvelės, nors ir neprašysiu…

Tik staiga pajutome – virvelė trūko,
Ja jaunystės jau nebepririšim.