Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis-
O galinga pagunda!- ir šventieji suklumpa…
Pabučiavimas tavo – pavogta kibirkštis.

Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų-
Jos išdegino žemę lig širdies gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo-
Ji kaip vergė prie tavęs naktį dieną rymos.

Ne gyvatė įkando-karštos lūpos bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna-
Negaliu aš pamiršti…Nes žinau, kad ir tavo
Visos mintys ir aistros-bendro laužo liepsna!