Nenorėjau pabusti iš sapno,
Vis galvojau, jog Tu dar šalia.
Supratau, kad Tavasias aš lūpas
Bučiavau tiktai tąkart sapne.

Tik pabudus galėjau svajoti,
Kad tas sapnas realybė tikra,
Bet tuomet aš per degančią širdį
Paskendau giliose mintyse…

Bėgo dienos, bėgo naktys…
Vis sunkiau manoj širdy,
Man pabudus žibėjo akys,
Tavo veidas atminty…

Kaip norėčiau apkabinti
Ir parodyt, kaip myliu…
Bet kolkas esu bejėgė,
Tavęs laukiu, nes tikiu.

Mintimis surasiu žvaigždėtąjį kelią,
Kad žybėčiau kasnakt žvaigždėmis.
Aš ilgiuosi Tavęs, mano meile,
Tyliai spurda manoji širdis.

2009-01-22