Kas kam…o man dangus,
man rūpi dar svajonės.
Kas kam…o aš žmogus
ištirpusioj tikrovėj.
Aš gyvenu dangaus širdim,
regiu tyru jo žvilgsniu.
Kas kam…o aš tikiu,
kad žodžiais jis prabiltų…
Paukščiu nuskrisiu lig dangaus
ir švelniai pabučiuosiu
į tyrą skruostą debesų,
į žydrą paukščių juostą.
Kas kam…o man dangus
viršesnis negu žemė.
Kas kam…o aš tikiu
jo dieviškąja galia.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui