Būna liūdna, kai svajonės sudūžta,
Kažko artimo, mielo staiga netenki.
Metų vilkstinė traukia vienodai,
Tyliai ieškai kažko- nerandi...
Lyg beribėj erdvėj pasiklydęs klajoji
Ir nebus kam paguosti, net tada, kai skaudės.
Rodos visas pasaulis prieš tave atsistojo,
Ko beklaustum, prašytum, tačiau - patylės.
Taip linguoji, lyg medis draskomas vėjo,
O širdis nepajėgia džiaugsmo regėti.
Metų vilkstinė traukia į priekį vienodai,
Kelias eina trumpyn, nors sunku patikėti.