Į rankas aš paimsiu kastuvą
Ir užkasiu dienas netikusias.
Laikas skrenda tarytum lėktuvas –
Nežinia kiek gyventi man liko.

Pastatysiu antkapį marmuro,
Juodą kryžių jame iškalsiu.
Sceną gedulo filmuos kamera,
Kai aš Amen garsiai ištarsiu.

Ir ant kapo vainiką kalijų,
Margą puokštę astrų padėsiu.
Graudžiai verks draugai (gal draugeliai?), juk
Suvisam aš jas išlydėsiu.

Liūdną giesmę giedos bažnyčioj
Šakom eglių barstys mano kiemą.
Žuvo dienos netyčia… Tyčia –
Jas aš pats nužudžiau vieną dieną.