Diena

  • Nuolatinė diena iš mitybos išausta…

    – – – – Nuolatinė diena iš
    mitybos išausta:

    kiauliena
    jautiena
    jautiena
    kiauliena…

    – – – – nuolatinei dienai
    Re minore
    akordai:

    lietus ir lietus, ir lietus toks,
    kol lapkritis lyja,
    ir lyja,
    ir lapas ant lapo,
    lietus vėl į lietų,
    ir upėse
    tvinsta
    lietus
    Re minor – – – –

    – – – – Temsta, leidžiasi
    S a u l ė, ar ne Dienai?..
    visai kaip ir Nakčiai – Šviesa,
    nuolatinei, brėkšt ima, ir
    p a t e k a
    vėl…

    …Bilietai nuolatiniai,
    rugpjūtyj bujojantys vešlumą žalią,
    tie lapkričio driskiai – pažvelk gi,
    jau greit plyšinės!..
    tik pažvelk gi – beržų
    pumpurai, jau
    smaluoti…

    Bilietai nuolatiniai – pažvelk, augalai jie…

    o tik kurmiai – ar
    turi vyzdžius?..

    – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

    Teka, leidžias –
    vyzdžiuos, kol negęsta – kol sukasi
    Žemė, vis tai
    Dienai išaušti, toji – Nakčiai,

    pribarstytai
    smaragdo
    žvaigždžių – vis vyzdy,

    kieno nors,
    bet vyzdyj…

    o va kurmiai,
    turėjo vyzdžius – ar turės?..

  • Paskutinė vasaros diena

    Paskutinė diena. Ar sugrįši dar kart vasarėle,
    Lyg jaunystė manoji karšta,
    Kai duris, visus langus plačiausiai atvėręs,
    Alsavau tavimi net nakčia?

    Galbūt skleidėsi gėlės per greitai,
    Nesuspėdavau džiaugtis visom,
    Akmenėliai prie slenksčio įkaitę,
    Draudė žengti į lauką basom.

    Nesuspėjau su tavim nubėgti
    Išplukdyt žiemkentėlių žalių,
    Vakarais paupy pasėdėti,
    Paklausyti smukelių žiogų.

    Na matai, tikras aš lėtapėdis,
    Tad po metų atbėki ir vėl,
    Septyntaškėm linksmom boružėlėm
    Pievų žiedus lig vieno nuberk.

    Ir atleiski, jei kartais netyčia,
    Braukiant prakaitą sau nuo kaktos,
    Per anksti nuskubėjau į gryčią
    Paieškoti vietelės vėsios.

    Gera buvo, kai tu glamonėjai,
    Dosniai dovanas savo barstei,
    Lietumi augti javui padėjai,
    Saldžias uogas miške nokinai.

    Kaukiant rudenio vėjui pastogėj,
    Siautulingame šoky žiemos,
    Vasarėle, atbuski svajonėj
    Nors lašelį atsiųsk šilumos.

  • Vasaria diena

    Susikuprinis raitasi takas.
    Kas sumėta sliedus prie tvoros?
    Škaradna i kytra toji lape
    Pas vištas vėl*gi aina svečiuot.

    Nor ilgam neužsnūs ty an lauru, –
    Šalia dangčia jau plėšas šuva.
    Jis vaidinimu ruošia jai žiauru –
    Nasruose liks straina vuodega.

    Popietiniai gaidžiai plėšia dainu.
    Praterioja natas. – Painiava!
    Nuk garsų, nuk navynų vėl* maina
    Veida spalvu vasaria diena.

  • Viena diena

    Tai buvo dar viena mano diena
    Padengta melancholijos lapais,
    Kai vėjas už lango ir lietūs
    Sėjo ritmą į stogo skardas.
    Neturėjau aš saujoj
    Laisvų valandų ir minučių.
    Jos visos iškrito – skurdžiausia suma.
    Gaudžiau vėją palaukėj
    Pro svetimus kambario langus…
    Saulei šįryt pilka išeiginė –
    Tyška lašai ant žaliojo denio
    Ne parke, tik aikštėj, vidur miesto
    Kur miega mašinos ir karksi sušlapusi varna.
    Tą pilkąją dieną danguje priešais gatvę
    Tykiai plaukia melancholijos lapai.
    Paklydau. Ten ne aš. Vis kritau į vakaro gerklę.

  • Šiandienai

    Neprašyk, kad išeičiau.
    Ta lemtinga diena
    Jau seniai įrašyta
    Likimo lape.

    Nieks,
    Net aš nežinau
    Ji – kada?..

    Neprašyk
    Niekada.

    Netikėk,
    Jei kada pasakysiu-
    Pailsau…
    Lėtas bus judesys.
    Žvilgsnis ištęstas,
    Juokas pritilęs…

    Netikėk,
    Kad pailsau.
    Tai laukimo pritildyta,
    Ta pati – nerami ir karšta,
    Mano širdis.

    Siela nežino skausmo.
    Tik žada.

  • Gera diena

    Šiandien viskas
    Paprasta ir aišku,
    Nes šiandien mano mintys
    Spėja su manim kartu.
    Mes tarsi draugės
    Už rankučių susikibę vaikštom.
    Nuo pat ankstyvo ryto
    Viskas miela ir gražu.

    O būna laikas,
    Kada mintys tuščios, lėkštos
    Ir vos vos velkas iš paskos,
    Kaip tas benamis šuo.
    Arba staiga, kaip išprotėję,
    Ima bėgti.
    Ir nežinai – sustos, palauks,
    Sugrįš atgal,
    Ar vėl paliks, išduos…

    Šiandien – gera diena,
    Nes mintys – tokios aiškios.
    Ir mes kartu, kaip geros draugės,
    Nuo pat ryto vaikštom!

  • Tą vasarvidžio dieną prieš lietų…

    Išskridai. Tu seniai išskridai
    Tą vasarvidžio dieną prieš lietų.
    Tik, sakyk, ar tikrai suradai,
    Kas tave dar labiau bemylėtų,

    Nei vandens išsiilgę žiedai,
    Kada pievos nuo karščio dejuoja?
    Pasakyk, ar tikrai suradai
    Kam tu būsi viena mylimoji,

    Kam pažvelgus nukaista veidai
    Ir akis tartum apgaubia rūkas?
    Pasakyk, ar dėl to išskridai,
    Kad giedra tiek daug laiko užtruko,

    Kad suskeldėjo žemės pluta
    Ir šaltiniai išdžiūvo, ir upės?
    Aš girdžiu – tu sakai – nekalta,
    Nes nuo saulės šešėlis parklupęs

    Ant sausos ir besėklės žolės,
    O pėdas kelio dulkės užpusto…
    Ir tegul niekas taip nemylės,
    Bet kaitroj netgi vėjas uždūsta.

    …………………………………………….

    Neradai, niekada neradai,
    Kas tave dar labiau bemylėtų.
    Išskridai, jau seniai išskridai
    Tu vasarvidžio dieną prieš lietų…

  • aštuntoji diena

    akmenys atmuša riksmą it teniso kamuolį
    jis šokinėja smiltainio paviršium per šimtą teatro pakopų
    lig scenos kur vyras su kauke aukoja avytę
    jos vilna šviesesnė už garbanas to kurio rankose peilis
    jos oda baltesnė už to kurio pirštuose plunksna
    užrašo testamentą miestui – pasauliui ant odos avytės
    – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
    vyras nusiima kaukę ir įkvepia riksmą

  • Valentino diena

    tai ne jumoras ar kinas
    šiandien šventas Valentinas

    širdys netelpa krūtinėj
    meilės šventė visuminė
    net daržely ant puodukų
    daug širdukiškų lipdukų

    o senolis pas senolę
    su gėlyte kurna uoliai
    pažiūrėjus į jaunimą
    net pavydas baltas ima

    gatvėse viešai bučiuojas
    davatkėlės net žegnojas
    bet net jas po kryžiaus ženklu
    nuodėmingos mintys lanko

    jaučiu virpant savo siela
    ir žmona šiandiena miela
    o širdis krūtinėj plaka
    vėl ją myliu kaip patrakęs

    o ir ji taip švelniai žiūri
    pusryčiaujant valgėm sūrį
    ir pakėlėm taurę vyno
    už tą dieną Valentino

    tai gyvenimas ne kinas
    Tegyvuoja Valentinas!

  • Šią dieną

    Šią dieną – rausvas spindulys
    Su meile, langeliu nuslys,

    Palietęs žiedą hiacinto,
    Kad bučiniu jį padabintų.

    Antai, – širdutę debesėlis,
    Ištiesia linksmas klajūnėlis.

    Net, iš širdies, vėjėlis pučia,
    Nesigailėdamas skudučių.

    Išgirst jų dainą, kad galėtų
    Visi visus gražiai mylėtų…

    Širdutę rausvąją delnuos,
    Lai viens kitam padovanos.

    Mama – tėveliui. Broliui – sesė.
    Išdykėlė, mūs geltonkasė.

    Juk mestuose jinai – viena,
    Širdutėm papuošta diena.

    2011 – Rietavas

  • Balta diena

    Kokia graži, žiemuže, tu esi,
    kai gulbių šokį snaigės šoka.
    Po sniegą braido angelai basi,
    nes baltuma meluot nemoka.

    Lyg mažo vaiko sąžinė, švari
    ji dengia gruodo trankią mintį.
    Nustebo medžiai, rūbą beturį,
    baltai, lyg šventei padabinti.

    Skardi tyla, ramybe nešina,
    duota tiesiog iš Dievo rankų,
    kartu su žiemiškai balta diena,
    jau vakarop iš lėto slenka.