Išskridai. Tu seniai išskridai
Tą vasarvidžio dieną prieš lietų.
Tik, sakyk, ar tikrai suradai,
Kas tave dar labiau bemylėtų,

Nei vandens išsiilgę žiedai,
Kada pievos nuo karščio dejuoja?
Pasakyk, ar tikrai suradai
Kam tu būsi viena mylimoji,

Kam pažvelgus nukaista veidai
Ir akis tartum apgaubia rūkas?
Pasakyk, ar dėl to išskridai,
Kad giedra tiek daug laiko užtruko,

Kad suskeldėjo žemės pluta
Ir šaltiniai išdžiūvo, ir upės?
Aš girdžiu – tu sakai – nekalta,
Nes nuo saulės šešėlis parklupęs

Ant sausos ir besėklės žolės,
O pėdas kelio dulkės užpusto…
Ir tegul niekas taip nemylės,
Bet kaitroj netgi vėjas uždūsta.

…………………………………………….

Neradai, niekada neradai,
Kas tave dar labiau bemylėtų.
Išskridai, jau seniai išskridai
Tu vasarvidžio dieną prieš lietų…