Jau nebeskrenda
Nakties drugiai
Į apgaulingą
Mūsų širdžių šviesą,
Aistra – jau žarija užgęsusi
Rūstybėj pelenų,
Seniai jau paslėpėm žodžius
Širdim žymėtus,
Ir tik labai retai,
Kokį švelnesnį,
Viens kitam paskolinam,
O sielų dykumos nealpsta
Meilės troškuliais…
Tik liūdesys
Rudens gėlės nuvytusios
Šiandieną nusileido
Ant širdies.