Kartais aš myliu gėlę,
Ir vis tikiu ja tarsi fėja,
Ji kalbės kol nuvys,
Kartais aš vėl laukiu kol ji pražys.

Nekenčiu aš tik tai vėjo,
Kam jo laukti, gal išėjo?
Kai jo reikia nebėra,
Atsiranda tik tyla.

Kartais jis būna švelnus,
Šnara barsto jis pūkus.
Ir paklausia ko liudžiu,
Bet aš nieko negeidžiu.

2007 06 22
LKTM0427