Kai tave vakare aplankys liūdesys,
neramių atminimų vagas išvartys,
nevaryk šito svečio iš savo širdies-
patikėki, jis geras! Jis daug tau padės.

Jis uždegs, jis primins.Kas ko trokš-sugrąžins.
Nuoširdumo glėbiu jis tave apkabins…
Liūdesys, kaip šaltinis iš gėlo vandens,
tai ne sielvartas, nešantis šaltį akmens.

Liūdesys nusipraus – jis tavęs nenuskaus…
Jis atneš valandėlę švelnumo brangaus.
Kuo turtingas žmogus?… – Kuo daugiau jis pajus,
o pajutęs įvertins – koks žydras dangus…!