Liƫdesys

  • Tobulas liĆ«desys

    Esu vienas.
    Jokio nerimo, jokio kartumo.
    Tobulas liƫdesys
    neturi prieĆŸasčiĆł
    neĆŸiĆ«ri ÄŻ dangĆł
    (ĆŸino, kad lis)

    nesineơioja prieơpiečiƳ
    neiĆĄalksta
    nemiega
    nenarsto raukĆĄleliĆł prie veidrodĆŸio

    geria
    tyliai
    arbatą

    neĆĄioja spalvotus batus
    siĆ«na rankom uĆŸuolaidas
    raƥo laiƥkus anƫkams
    uĆŸkanda uogienės

    vienas rymo nakčia
    raudonam lietpalty turi
    atsarginę sagutę,
    jei netyčia iĆĄtrĆ«ktĆł
    jei bƫtƳ per ƥalta..

    Vėjais plaunasi plaukus
    renka ĆŸiedadulkes
    netiki metĆł laikais,
    tiki drugeliais

    dėvi mokasinus,
    ieĆĄko kokono
    arbatĆŸoliĆł pievoj

    siĆ«ruodamas grÄŻĆŸta namo

    stalas pilnas
    mediniĆł krapĆĄtukĆł,
    tipenančiƳ tyliai po du
    ÄŻ dÄ—ĆŸutę-

    aĆĄ esu vienas,
    neĆĄioju skirtingus batus
    mokaus kartoti burtaĆŸodĆŸius
    siĆ«nu uĆŸuolaidas

    rƫƥiuoju mėnulio atĆĄvaitus
    ir laukiu,

    laukiu
    svečiƳ.

  • LiĆ«desys

    Ir liks vienatvėj vienas liĆ«desys,
    jo sielvartas spalvotą dangĆł nudaĆŸys,
    lyg juodas paukĆĄtis, skausmas jo gilus,
    tamsus ơeơėlis vaikơčios po namus,
    ieĆĄkos jis sielos artimos,
    bedugnei klykiančios ir ieơkančios ơviesos.
    IeĆĄkos jis durĆł uĆŸdarĆł, ĆŸvakės liepsnos, negailestingai draskomos tamsos.
    IeĆĄkos suduĆŸusios ĆĄirdies, nemiegančiĆł, bet verkenčiĆł akiĆł.
    IeĆĄkos, neras, nors ĆĄitaip jam skaudu.

    Ir liks vienatvėj vienas liĆ«desys,
    ơalta ơiąnakt jam bus naktis
    ir niekas rankos nepaduos ir nieks ơiąnakt jo nepaguos.

  • Stiklinis liĆ«desys

    Tas stiklinis liƫdesys
    Vėl pabeldė į duris
    Ir ledinis ilgesys
    Mano ĆĄirdies nepaliks.

    Tas stiklinis liƫdesys
    Mano mintis uĆŸvaldys,
    Jos vis bėgs ir pasiklys
    Niekas jĆł nesuvaikys.

    Tas stiklinis liƫdesys
    Ơiąnakt manęs nepaliks
    Ir grandiniĆł ĆŸvangesys
    Mano kĆ«ną suvarĆŸys.

    Tas stiklinis liĆ«desys…
    Nepalik manęs, tik nepalik
    Neleisk man dar kartą paslyst!
    Negali ĆĄiam ĆŸiauriam pasauly
    Manęs vienos palikt!

  • LiĆ«desys

    IĆĄlys iĆĄ po palangiĆł,
    iĆĄ maĆŸo juodo sandėliuko.
    kaip rƫkas per kambarius nutįs,
    nei ĆĄaltis, nei skausmas – tik liĆ«desys.

    Sustos net laikrodĆŸio rodyklės,
    pritems ir taip blanki ĆĄviesa.
    Aơ čia sustingsiu ir maldausiu,
    save, kaip nusidėjėlę atjausiu.

    Dar keletą akimirkĆł tylos…
    paskirsiu sau kaip bausmę.
    ir nepravirksiu – tai banalu,
    spoksosiu į lubas su liƫdesiu kartu.

    Ir nepraĆĄau likimo nieko
    jis turi svarbesniĆł darbĆł,
    gerai man čia, vienai pabĆ«ti,
    ir pasijaust maĆŸu vaiku.

  • Mano liĆ«desys

    Mano liƫdesys,
    Mano paskutinės eilės,
    Skirtos ĆŸmogui,
    Skirtos visos mano dainos….
    Tiktai noriu pasakyt,
    Ką dabar jaučiu savo ơirdyje.
    Man saulė rodė kelią i ơiltus namus,
    Man ĆĄiltas vasaros lietus atneơė ĆŸmogiĆĄkus jausmus..
    Aơ nemaniau, kad pabaigai atėjus bus taip sunku palikti, iơsiskirti,
    Sakyti garsiai aĆĄ iĆĄeinu..
    Dabar prisimenu kaip viskas prasidėjo,
    AĆĄ nemaniau kad mes ĆĄituo tikejom
    Mes laukėm kol ateis ĆŸiema i mĆ«sĆł karĆĄtas ĆĄirdis,
    Sulaukėm meilės,
    Sulaukėm ơilto pavasarinio vėjo..
    Man labai patiko bƫti su tavim,
    Jausti tavo karơtus bučinius ir ơvelnius prisilietimus,
    Laukti kol pasimatysim, jausti ơilumą ơirdy
    ĆŸiĆ«ret ÄŻ nakties padangę,
    Ten skaičiuot ĆŸvaigĆŸdes
    Jaust palaikymą jaust
    Jaust begalinę meilę,
    Jausti tai ką vadinam begaline laime,
    BĆ«t laimingu ĆŸmogum, bĆ«ti pilnaverčiu mylimuoju,
    Jaust kas esu,
    Jausti kad kvėpuoju oru..

    Akimirka ĆŸavinga, tu sustok praĆĄiau
    Niekas neiĆĄgirdo,
    O mes pradėjome tol kol,
    Pasigirdo abejonės tavo ĆŸodĆŸiuose ir mintyse,
    Tavo ĆĄiluma iĆĄnyko, o aĆĄ su ja.
    Kodėl taip sunku parodyt ĆĄirdĆŸiai teisingumo krypty,
    Kur nutolt, kur sustot,
    Prie kokio jausmo apsistot?
    Kodėl kai lieki vienas tik tada ir supranti,
    Kokias klaidas dariai,
    O ko nepadariai..
    Man per sunku kiekvieną nakt sapnuoti tavo veidą,
    Galvot apie tave,
    įsivaizduot, kad leidi paliesti sypseną
    Tau nuvalyti aĆĄaras, kartoti pasilik dar su manim,
    nes tu mano pasaka..
    Kas bĆ«tĆł jeigu bĆ«tĆł, tačiau to nebėra
    ir liko tik gilus randas mano ĆĄirdyje,
    Palieku savo vietą,
    Palieku savo norus,
    Gal dar sugrÄŻĆĄ jie,
    Gal dar sugrįơ tos iơsvajotosios svajonės.
    Sukasi, sukasi mano mintys sukasi,
    Plaka man ơirdis noris pasinert į muziką,
    Noris vėl sugrÄŻĆŸt ÄŻ praeitÄŻ ir jausti ĆĄilumą,
    Mylėt tave, mylėt tave visa ơirdim.

    Mano liƫdesys,
    Mano karĆĄtas kraujas,
    Mano ilgesys,
    Mano ĆĄaltos rankos.
    Iơtiksėjas laikas
    Ir pėdos kelio tolumoj,
    Mano liudesys, o tu esi jo prieĆŸastis.

  • LiĆ«desys

    Eik ĆĄypsokis, juk nesunku…
    BĆ«ti kaĆŸkuo kitu…
    Juoktis, vaidinti laiminga…
    BĆ«ti nemylimai…
    sakyti, kad tau viskas gerai…
    Juk niekas nepastebės…
    Nes niekas nepaĆŸysta tavęs…
    Ir niekas nepaĆŸins….
    Nes nėra net kam…
    Ar taip sunku gyventi…
    Be meilė, laimės…
    Ar taip sunku mylėti…
    Taip maĆŸai juk reikia…
    Meilės, meilės be skausmo…
    Juk nesunku…
    Bet ir vėl liĆ«dĆŸiu…

  • LiĆ«dna

    Ar tu prisimeni mane
    po savo langu vakare
    Nelijo ir nesnigo ten
    tik buvo baisiai

    liƫƫƫƫdna

    Septynios musės blaơkėsi aplink-
    Aơ nenorėjau pasislinkt
    BalandĆŸiai tuokės balkone
    Tu juos matei?

    ar ne?

    Dabar mes sėdime abu
    Kiekvienas – ÄŻ save
    O prisiminus darosi graudu
    Kaip buvo baisiai

    Liƫƫƫƫdna

  • LiĆ«desys

    Tos juodos liĆ«desio gėlės
    Tarsi jĆ«ra uĆŸtvindė mane.
    Ir pati aĆĄ praĆŸydau kaip roĆŸÄ—
    Juoda – gilioje duobėje.

    Ir aplinkui ten viskas juoda.
    Ar tai pilka
 man vis tiek!
    Ir dar sako, kam lieji tas aĆĄaras?
    Ć ypsokis ir niekad neliĆ«dėk!

    S-6 (11 klasė)

    JaunĆłjĆł respublikos kĆ«rėjĆł
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. GraičiĆ«no atminimui

  • (kai liĆ«dna, o aplink nėra nieko, net ĆŸiogo)

    VieniĆĄas
    Toks visai vienas
    Stovėsi.
    Nuleides akis slėpsies
    Nuo dangaus,
    Iơsiilgusio tavo stebėjimo.

    Abejingas,
    Atsainią povyzą
    Pasirinkęs, atsisėsi
    Pačiam vidury nieko.
    O kas nors eis,
    Praeis, gal pamirơ


    Tik kodėl nematai
    Skrendančio garso?
    O pabėgęs
    ļ prarastą vakarą,
    Kodėl nejauti kaip
    Tyliai dainuojančios
    Vėlės ơvelniai
    ļ smilkinį pučia pavasarį.

    Ne toks jau ir
    Vienas esi
    Tik pasiklydęs
    Savo paties amĆŸinybėje.

    4ch klasė

    JaunĆłjĆł respublikos kĆ«rėjĆł
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. GraičiĆ«no atminimui