Ir liks vienatvėj vienas liūdesys,
jo sielvartas spalvotą dangų nudažys,
lyg juodas paukštis, skausmas jo gilus,
tamsus šešėlis vaikščios po namus,
ieškos jis sielos artimos,
bedugnei klykiančios ir ieškančios šviesos.
Ieškos jis durų uždarų, žvakės liepsnos, negailestingai draskomos tamsos.
Ieškos sudužusios širdies, nemiegančių, bet verkenčių akių.
Ieškos, neras, nors šitaip jam skaudu.

Ir liks vienatvėj vienas liūdesys,
šalta šiąnakt jam bus naktis
ir niekas rankos nepaduos ir nieks šiąnakt jo nepaguos.