Kai tiesa daug didesnė už žodį,
Net plepys prisiverčia tylėti.
Juk pastverti gyvenimą godžiai –
Kaip supilti nektarą į rėtį.
Tvoros raiko gimtinės pyragą,
Kol gentis trupinėliais pažyra.
Ar laimingi, kas laimę surado
Pagirioti stiklinėj kefyro?
Laikas spaudžia greičiau parsiduoti –
Per sunki paskenduolės moralė.
Tuščios širdys tik imti, ne duoti
Viltį, meilę, tikėjimą gali.
Valdininkai nusinešė šlovę,
Kurią saugojo romūs valstiečiai,
O politikai stumdos prie lovio
Ir balsuoti nebylius kviečia.
Kas priglaus, pamaitins ir pagirdys?
Darbo trūksta, bet ištisos šventės.
Aukso veršį ir mato, ir girdi.
O pilietis? Šis dydis – per menkas,
Jį prisimena vajuj rinkimų
Ar kai prakalbas taško be turinio.
Na, o išvados asilui žinomos –
Be piliečių valstybės neturime.

2010-09-09