Be garso vėl sukasi baltos plaštakės,
Nenoromis leidžias ant sustingusios žemės.
Papūski, o vėjau, papūski dar kartą!
Mes galime šėlti net ištisą parą!
Juk medžiai mums ploja, šakelėm mojuoja,
Žiemužė antai – užu kalno boluoja!
Bet čia netikėtai nurimsta vėjelis –
Baltutės plaštakės nukrinta ant žemės…
3 c klasė
M.Slančiausko gimnazija
Joniškio rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Krenta snaigės lyg žvaigždės
Iš aukšto dangaus
Dengia žemę lyg skraistė motulės
Neišgirsta jos prašymo
Mažo žmogaus
Tiktai siaučia speiguota žiemužė
Ji aprašė jau langus
Baltuoju šerkšnu
Ji sušaldė upes ir upelius
O po žaliojo ežero
Storu ledu
Miega mažos auksinės žuvelės
5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Jau žiema artėja
Ir visur šalčiau
Jau šaltukas žnybia
Nosį vis dažniau
Ir žvėreliams šalta
Nuo baltos žiemos
Vėjo pūgos siaučia
Mūsų patvoriuos
Lapų jau nebėra
Medžiai gi liūdni
Tik kamienai styro
Paukščių apleisti
Rodos be gyvybės
Tiesia jie šakas
Į dangaus žydrynę
Į šviesias dausas
5 a klasė
Radvilėnų vidurinė m-kla
Kauno rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Žiema – tai baltas, šaltas sniegas,
Žvarbus, kai rankos jį paliečia,
Smagus, kai dūksti pusnyse
Ir liūdnas, kai jis skrieja į tave.
Sniegelis krinta nedažnai,
Tad pasidžiauki juo ilgai
Pažaiski sniego pusnyse,
Ir išsimaudyki jose!
7 klasė
Raseinių pagrindinė m-kla
Raseinių rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Žiema atrišo savo maišą
Ir beria sniegą iš dangaus,
Ir pūga viską taip sumaišo,
Kad negali atskirt žmogaus
Nuo arklio. Ir nereik atskirti,
Geriau iš viso nematyt,
Kaip bėga juokdamies į mirtį
Ir žmonės, ir arkliai, mergyt.