Visiems po gurkšnį šalto oro
Tarsi šampano išputojusio srovės…
Naujametinę naktį jums linkiu
Prie sugalvotų norų-
Nusviesti gniūžtę balto sniego
Iki didžiosios paslapties…
Tik pažiūrėk,kaip šviečia
Eglės-žvakės
Ir pasišildyk prie žvaigždės.
Jos niekad niekam laimės neatsakė –
Nukrinta, išsipildo norai ,
Nunešami prie ateities erdvės.
Ar gulbė baltas
Plunksneles kedena
Kiekvieną liesdama
Sidabriniu snapu ?..
Nuo šalto gruodo
Slepia, kojeles letena ,
Gal gailisi ,kad neišskrido
Į šiltus kraštus.
Kodėl į širdį
Tokios mintys braunas
Ir vizijos aplanko
Tarsi pamirštus namus?..
Jeigu ir gulbė rastų
Tikrą savo draugą ,
Čia vėl atskristų
Perinti vaikų.
2008
Kažkur čia pat genys
Tarsi būgnelį kala …
Kai pakeliu akis aukštyn ,
Tik skiedros lekia ,
Pamaniau,prie savo stalo
Tikrai manęs nepaprašys ,
Neprisileis artyn.
Jeigu stovėsiu išsižiojus ,
Galbūt ir nieko nesakys ,
Geriau toliau žingsniuosiu sau-
Ne mano čia namai…
Tik parsinešiu samanų kvapus
Ir žiemai spindinčią svajonę.
Kitaip dar kėkštas apibars:
-Ko mums trukdai!
Žiemos pradžia.
Miške žaliuoja
Ir pataisai,eglaitės ,
O ant kelmelių –
Samana žalia ,
Tarsi nulūžusius
Kažkas apkaišė ,
Kad neskaudėtų
Jų širdis maža..
Daug metų
Jie nebemeta lapelių ,
Nebesiūbuoja šakos ,
Nedomina ir saulės šiluma …
O kaip atrodys
Jie kitiems medeliams ,
Kai tikras šaltis atsibels
Ir užpustys
Dar likusį jų grožį ,
Ar dar žaliuos pusnynuose ,
Ar šildys samana žalia?..
Lyg popieriuje iškarpyta-
Tik žolės pasibelsti nori
Pro mažyčius langelius…
Kas gi Kalėdų stalą
Dar gražiau užtiesia ?
Tik šaltis-juokdarys smagus.
Kiekvienas potepis-spalvų likutis…
Palauksim ,gal nebebus lietaus ,
Tada mažytės susitrauks balutės ,
O storas ledas ežerus užrauks.
Baltu ledu žuvelės plauko ,
Čiaumoja žoleles,šapus-
Iš kur jos čia dabar atplaukia ,
Gal mėnesienoje tiktai pabus?..
.
Ir krokodilai vangiai traukia
Pro stebinčius lyg pasaka sena ,
O čia šaltuko pėdos atsispaudžia
Ir bėgti kviečia, kur nauja šalna.
.
Bijau toliau net kojos kelti-
Tokia trapi šios vizijos pradžia ,
Papūs šiaurys ir sniegas baltas
Apdengs raštuotas balutes.
2008
Po pirmo sniego
Vėl juoduojančios balutės
Nenoriai traukiasi ledu ,
Kalneliuose paparčiai pasipūtę
Žaliuoja ,džiaugiasi
Karpytų lapų sodrumu…
Nejaugi sniego jie nebijo-
Gal žino ,bet nesako paslapčių ,
Kai žemė kelia daigą naują ,
Dar nepakeitusi senų.
Bet ir dabar neskyniau puokštės ,
Nors nebėra jau žydinčių gėlių ,
Tiktai prie medžio atsilošus
Vis ieškau saulės spindulių.
2008
Sūkuriuotom gėlėm, pasiklydusiais paukščiais,
Nepaeinančiais, griūnančiais sniego kalnais
Apsitvėrė žiema, – neįžiūrimais aukščiais,
Nepagaunamais, alpstančiais tonais švelniais.
O eilėraštis gimsta – kaip vėjas – iš nieko
Ir skambėdamas bėga pusnim neramus,
Bet negali daina prasimušti pro sniegą
Ir sugrįžta – kaip vėjas – į savo namus.
Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.
Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.
Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.
Žiema sminga žemėn kristalais
Ir nučiuožia ledo stalais
Ir pabyra brangiais metalais
Ir prabyla apaštalais:
Auksaburniais, sidabraburniais
Vakariniais vario varpais –
Ir į pusnį rausiasi kurmiais
Ir vadinas visais vardais:
Deimantinės mirties arsenalas,
Ir plėšrių planetų karai,
Ir šviesa, ir pasaulio galas,
Ir fantastiški vakarai.
Žemė skrenda erdvėj be pastogės,
Skaldo medį speigai karšti.
Skambalais pavirtusios rogės
Subyrėjo dangaus pakrašty.