Baltoji nuotaka

Kaip saulės laukiu žiemą ,
O ji nudažo nepaprašius
Ir dangų, sniegą, apsnigtas šakas.
Tarytum visas kaimas miega-
Tokia graži šio vakaro tyla…

Oi, kokie trapūs
Šie balti spygliukai…
Palietus subyrėtų
Į mažytes žvaigždutes ,
O kito karto vėl kada sulaukčiau-
Žiūriu sugniaužus
Į kumščius rankas.

Net pušys gėlėmis pražydo-
Žiema žavi lyg nuotaka balta …
Prisiglaudžiau, atrodo, prie kamieno-
Ant veido taip maloniai snigo ,
Parnešiu žiemą širdyje.